abejutas reikšmė
Kas yra abejutas? 1 abejùtas sm. (2) abejojimas: Aš dar an abejùto: ar čia man eit pas juos, ar ne Krok.
2 abejutas num. col. abejetas (?): Nei aniolas, nei žmogus, kačeib tas abejutas buvo mieliausias sutvėrimas MP84.
3 abejùtas, -ė smob. (2) Jz, Kair, Kp kas vis abejoja, neturi tvirtos savo nuomonės, prie nieko neturi gyvo patraukimo, viską daro lyg nenorėdamas, abejotojas: Ką tokį abejùtą vadinsi – jis pats nežino, ar ateis Srv. Kad jie tokie abejùtai: sykį sako mūryti [krosnį], kitą – nemūryti Bsg.
4 abejùtas, -à adj. (4) 1. Rm vidutiniškas, pakenčiamas: Jis dar abejùtas žmogus, bet kad ji ragana Nmn. Rugių abejùtą vežimą parvežėm Mrs. Šiemet dar abejùtos bulvės, bet pernai visai mažai prikasėm Srj. Šiandien dar abejùtas kelias, vakar visai neišvažiavom Rdm. Jų duona dar abejutà, gali valgyt Rdm. abejùta n.: Kad tep visada būtų, dar būtų abejùta Nmn. abejutaĩ adv.: Šiemet javai abejutaĩ atrodo Lš. Prikūliau šiemet rugių abejutaĩ Al. Da abejutaĩ (ne per daug) palijo Brb. 2. abejingas: Idant mes ... nebūtumbim abejutos vieros MP82.