akėčios reikšmė
Kas yra akėčios? akė́čios sf. pl. (1, 3) 1. SD19, K, J padargas žemei purenti, akėti: Spyruoklinės, lėkštinės akėčios rš. Geležinės akė́čios geresnės už lazdelines Kp. Seniau būdavo pintinės (kliūginės) akė́čios Grž. Akė́čios užkliuvo už akmeno, ir akėčvirbalis išlūžo Pn. Akėja su dvejom akėčiõm Kp. Kai sudygs, dar sykį pereisim su akėčiùkėmis (su mažomis, lengvomis akėčiomis), ir bus gerai Lkš. ^ Sėdi kap šuo ant akė́čių (nepatogiai) Vrb. Vienas akė́čias, o kitas vežėčias (apie nesusikalbančius) An. Eina kaip akė́čias užsidėjęs Pnd. Kaip einas? – Gyvenu kaip lapė po akė́čiomis Snt. Šneka kaip su akėčiom (kalba niekus) Ds. 2. labai siaura žemės juosta: Rėžis – dvejos akė́čios Rm. 3. vieno karto žemės purenimas šiuo padargu: Pasakyk pusberniui, kad tą dirvugalį brauktų po dvejas akė́čias, o per slėnį po trejas Sml. ◊ per akė́čias žiūrė́ti (veizė́ti) patekti į kalėjimą: Veizė́si par akė́čias Šts. už akė́čių pasodìnti Mrj į kalėjimą uždaryti.