altorius reikšmė

Kas yra altorius? altõrius (l. ołtarz) sm. (2) K 1. BB2Moz20,24 aukuras (senovėje): Uždės jaučius ant altoriaus tavo Mž540. Turėjo dar taip pat už šventus aukurus, arba altorius, ant kalnais, kuriuos vadino auko kalnais arba alko kalnais S.Dauk. 2. tam tikras stalas bažnyčioje, kur laikomos pamaldos: Buvo padėtas už didžiojo altoriaus S.Dauk. Eina kunigs prie altõriaus JV599. Mumus prisako, idant mes suderintumbimės su priesakiais, pirm neg altõriausp prieitumbim DP37. Jau mano vainikėliu altorė̃liai kaišyti JV23. ^ Įleisi kiaulę bažnyčion – užlips ir ant altoriaus PPr359. 3. žr. altorėlis: Altorius nešiojamas SD277.

altorius sinonimai

altorius junginiai

  • Altorius (krikščionybėje)
Ką reiškia žodis altortiesė? Visi terminai iš raidės A.