alus reikšmė

Kas yra alus? alùs sm. (4) 1. ppr. sing. alkoholinis gėrimas, daromas ppr. iš miežių salyklo ir apynių: Naminis alùs kai kam gardesnis už pirktinį Kp. Alus pasisekęs – tvirtas ir gardus Žem. Kaupia (bėga putodamas) alùs iš stiklinės Vlk. Alus iš proto eina, bačkas plėšo Žem. Girtus (stiprus) alus B. Alus lengvas B. Alus šnekus (alaus išgėręs, žmogus pasidaro šnekus) B. Rūgštus, rūgštelėjęs alus B. Nusistelbęs, mielių papjautas alus B. Smagus alùs B. Alùs ramus (sulaiko prie savęs) B. Nenusidavęs (nenusisekęs) alus B. Alus mūsotas, apmūsojęs B. Kirpterėjęs alus B. Nusistelbęs (nustelbęs J, nustalbęs Kp, Pn) alus B. Vangus alus (nesmagus gerti) B. Alus nusirinkęs (skaidrus) B. Alus pereit mane (pasigėriau) N. Drumsčiasi alus SD22. Nusistovi alus SD44. Alùs gerti nesveika J.Jabl. Alus dūksta, o girtas padūkęs J. Jau alùs pradeda gyventi (rūgti); matai, kokia puta! Sl. Alùs gardus gerti, gražus pažiūrėti Dkš. Alaũ, aš nuo tavęs pabalau! Pšl. Čia alaũs kraštasvienas alùs baigiasi, kitą daro Pkr. Nuo alaus galva svaigsta, nuo degtinės dar labiau Slm. Daugiau svečių priprašo ir daugiau alų̃ pridaro Rm. Duoda visokių alų̃ Rk. Kur nėr vyno ..., perleidžia alų ir midų vietoj vyno DP143. Alaũs daromas kubilas Jnšk. Alaũs geriama diena Jnšk. Alaus darykla (bravoras) VĮ. Iš miežių grūdo padarė alų Dr. Alų pakeliu (galiu daug išgerti ir nepasigerti) B. Už stalelio sėdėjau, ãlų midų gėriau JV64. Ir po tam atsigert alùčiaus atneša bačką K.Donel. Atvažiuoja meška su alùčiaus bačka JV905. Duok alùčiaus, duok midučiaus, tegu jos, nenakvos! JV55. Alùčium lijo, midučium snigo JD1363. Saldų alelių stato ant stalo D113. Bevalgant žvirblytį, betraškinant, išmaukė alùko dvi pusbački Sch17. Parvesk Katrukę namo, duosim sviesto, medulio ir alùlio (ps.) Azr. Linksta tavo galvelė ... nuog girtųjų alulių TŽI181. Atnešk gardaus alutė̃lio JV697. Alùtis giedras, bus ir kits viedras Alvt. Alutis šnekutis B. Alùtis dundulis, arielka šnekulė J. Gėrė alučius ir saldžius midučius Gdr. Į vieną ragą alùtį dariau, į antrą ragą midutį miešiau JV829. ^ Alus ne vanduo, ožka ne gyvolis VP5. Alùs be apynių, arklys be uodegos, sviestas be druskos – niekam nedera Krp. Žmogus be doros kaip alus be apynių – niekam nedera Slm. Ir gėlės žiedas, ir alùs pagaliau išsikvepia J.Jabl. Šaltas miegas, alų jaučiant B.Toks tokį pažino ir ant alaus pavadino VP47. Gavęs alaũs, užsigersiu ir medaus Slm. Nuo alaũs pilvą skaus Tvr. Alaũs turėk ir bijomam, ir mylimam J.Jabl. Kad tau šuva alaus nupirktų už tokį darbą (prastai padarei)! Mrj. 2. prk. pokylis, balius su alumi: Koks čia ramùmas, kad pas kaimyną alùs! Sdb. Ar didelį ãlų keliat? Slm. Dabar (per šventes) visur prasidėjo ãlūs Grž. Atėjo ruduo, prasidės alaĩ Slm. Nebuvom ant alaus nė vienas Krs. ◊ ãlų darýti 1. plepėti, dykai kalbėti: Suėję troboj tik ãlų dãro iš tų pasakų Krsn. 2. čirškauti: Žvirbliai ãlų dãro Rdm. ãlų dìrbti bartis: Pas juos alų dirba LTR(Ds). šil̃tą ãlų gérti Sln bartis.

alus sinonimai

alus junginiai

  • stiprus tamsusis alus, šviesusis alus
  • Belgijos vienuolynų alus, Kvietinis alus, Ledo alus, Lietuviškas alus, Trapistų alus, Valmieros Lāčplēša Alus
Ką reiškia žodis alutinis? Visi terminai iš raidės A.