apkalti reikšmė
Kas yra apkalti? 1 apkálti, àpkala, àpkalė (apkãlo) tr. 1. prk. apdaužyti; apmušti: Apkalu, apmušu SD56. Apkãlo jį, kad ir savoj ūlyčioj Ds. Apkala vaikas berną, ir tiek Dgl. 2. kalimu ką kuo aptraukti, apmušti: Šliures àpkalė, t. y. prie medžių prikalė odas Snt. Tamsus namelis lentoms apkaltas rš. | refl. tr.: Apsikalk (apsimušk) klojimą lentom Ėr. 3. aptverti: Paprašyčia savo mielo broliukėlio, kad apkaltų man darželio žoles balesėliais Lnkv. 4. kalviu būnant aptarnauti: Paparčiai kalvės neturėjo: Auškis ateidamas liuob apkals papartiškius Šts. 5. apkaustyti: Apkalu lankais SD256. Apkalu geležim SD222. Apkaltas rykas geležimis B. Apkalė ratus rš. Danties paviršius lyg plienu apkaltas Blv. | Molis apkãlo sėjimus Šts. Atsiranda žemė balta, žemė šalčio jau apkalta BsO298. | prk.: Tamsos ir prietarų grandinėmis buvo apkalusi buržuazija kaimo darbo žmones (sov.) sp. ^ Mėsos kalnas geležim apkaltas (žiedas) Rk. | refl.: Nusivilk tą žiponą – ir būna apsikalęs (apsivilkęs)! Pc. 6. surakinti, atimti laisvę, pasodinti į kalėjimą: Jis parėjęs tuoj tėvą apkalė į kalėjimą Pgg. Lenciūgais apkalu SD222. Apkaltas esmi R115. Laikau apkaltą R162. Anie àpkalė vagį, t. y. į kalinį (kalėjimą) įdėjo J. Moteros dar ginčijo, bet įrodymų buvo užtektinai, dėl to jas tuojau apkalė (suėmė) Kel1932,143. Vyresnybė suėmė žmogžudį, apkalo ir nuvežė į turmą M.Valanč. Nutveria patį kunigaikštį ir su jo tarnais apkala S.Dauk. Būdamas jau apkaltas saituose DP17. Karalius papykęs Joną apkalė BPI29. Apkaltuosius išvedęs Mž272. 7. refl. tr. pamėgti, pamilti, prie ko prisirišti: Apsikalo vieną vaiką, a kitų avis nemato Varn. Žąsinas mylėjo apsikalęs tik vieną žąsį, o kitų ne Varn. Ans apsikalęs šią mergą J. ◊ šìrdį apkálti patraukti, pavilioti: Kartą apkalusi vaikio širdį, vedžiojo paskui jį už nosies Žem. \ kalti; apkalti; atkalti; įkalti; iškalti; nukalti; pakalti; parkalti; perkalti; prakalti; prikalti; sukalti; užkalti