atbūti reikšmė
Kas yra atbūti? atbū́ti I. 1. intr. išbūti, praleisti kur kiek laiko: Atbuvęs ligi pusnakčio, išgirdo neišpasakytą žemės drebėjimą MPs. ║ atgyventi: Atbuvaĩ jau ant svieto Pls. 2. intr. atsistovėti: Linai jau yr atbùvę, jau gali minti Šts. | refl.: Pirmiau linus nurauja, paskui sustato, kai atsibū̃va, veža namo Šk. Atsibuvusi žemė nėr krumsliuota Šts. 3. refl. įvykti, atsitikti: Kartais iš mažo debesėlio užeina didis lietus, o kartais atsibūna ir antraip prš. Nieks nežino, kaip su tuom priūseliu atsibuvo Skr. 4. refl. gana ilgai, užtektinai kur išbūti: Gana, jau atsibuvaũ, reikia eit namo Kp. Kai atsibus, pareis Ds. 5. tr., intr. atsilyginti, atidirbti: Ar jau visa atbuvaĩ? Sv. Su dėkui neatbūsi Ds. Žirgus parduosim, skolas atbū́sim Vlk. | Visas talkas jau baigiu atbū́t Sdk. Jie par mum kūlė, dabar reikia atbū́t Ssk. Ka pinigo neturėsim, tai atbūsim Msn. Reikė atbūt savo kaklais Dglš. Atbūt turiu ką sirgau B. atbūtinaĩ adv., atbūtinõs: Ana atbūtinaĩ eina į svočias, t. y. kad atbūtum J. Atbūtinaĩ buvo pas mus Pranas talko[je] Brs. Ana atbūtinõs sėti padėjo Yl. | refl. tr., intr.: Atsibū́k visas skolas – būsi ponas Vj. Su ačiū neatsibūsi Pn. Kaip čia aš tau ir atsibūsiu, – tiek gero man padarei Srv. atsibūtinai adv.: Į svočias eina tik atsibūtinai MTtVII70. ║ tr. atitarnauti: Atbùvo kariuomenę Ar. ║ tr. atlikti: Kad važiuoji į miestą, tai gal ir mano reikalą atbūsi Srv. Atbùvo bausmę i grįžo Pš. Dabar pirtį atbuvau, tai galiu ir ilgai neit Trgn. ^ Viena uodega neatbūsi dviejų kermošių PPr437. | refl. tr., intr.: Visus savo reikalus turguj atsibuvaũ ir važiuoju namo Trgn. Kai nueisiu, tai atsibū́siu ir tą reikalą Ds. Neatsitūpęs neatsibūsi LTR. 6. tr. atmušti: Ejo ejo, kol atbùvo jį nuo anos Švnč. ║ atimti: Anys sveikatą man atbùvo – dar̃ man nėr gera Pls. II. vartojamas kito veiksmažodžio reikšmei sustiprinti: Atvežė atbùvo didžiausią vežimą malkų! Kp. Atšalo atbùvo [viralas]! Ukm. | refl.: Atsiverkę atsibuvę atvažiavom Kzt. \ būti; antbūti; apibūti; atbūti; dabūti; įbūti; išbūti; nubūti; pabūti; perbūti; prabūti; pribūti; subūti; užbūti