atšalti reikšmė

Kas yra atšalti? atšálti, atšą̃la (àtšala, atšal̃na, -sta Š), atšãlo (àtšalė) K, NdŽ, DŽ, KŽ; R, MŽ, M, L, Rtr 1. intr. Pc, Krs, Btrm pasidaryti šaltesniam, atvėsti (apie orą): Atšãlo orai Š. Atšą̃la oras kokią dieną, kitą Rm. Po graudimui oras atšą̃la Tvr. Kai atšą̃la oras, anys (uodai) sulenda kur Km. | impers.: Čia buvo biškį atšãlusi, daba vėl pradeda biškį atšilti Trk. Po lytaus paliko atšalusi Šts. Atšãlusi yra – seniau kokios vasaros buvo! Krš. Nebėr ko laukia lietaus, kad atšãlo Ob. Čia atšal̃na, o ten šiltà Erž. 2. intr. R125, MŽ164, LL134 ataušti, atvėsti: Atšal̃na [avižinis kisielius], tada ir valgyti jau gal Sg. Àtšalė valgis, nė prie lūpų nekišam Rd. Atšal̃na ir niekam netinka tie blynai Erž. Eik valgyt – mėsa atšą̃la Lnkv. Atšãlo ma[n] ta duona, visas užmaišymas Slv. Atšãlę jau angliai Grv. | Mano jau ir pypkė atšãlo – seniai berūkęs Prn. ^ Kalk geležį, pakol karšta: kai atšals, nieko nepadarysi LTR(Kš). Atšalęs kaip numirėlio pilvas LTsV144(Lnkv). Atšalęs kap nabašnyko kojos LTR(Jz). | prk.: Toks jau jo natūras: greit supyksta, bet greit ir atšąla (atsileidžia) Kair. 3. intr. N pasidaryti šaltam (nuo šalčio), sužvarbti: Kojos atšãlę Arm. Kad karštà – kaista, kad šaltà – atšal̃na [kojos guminiuose batuose] Erž. Buvo kojos atšãlę, ir apsirgo Slč. ║ tr. N atsišaldyti, nusišaldyti: Atšalau kojas ir rankas B, MŽ220. Kojas atšalaũ Arm. Atšalaĩ rankytes šaltam vanden Žl. Kojas àtšalat i kosat, sergat Rt. Žmogus nosį atšãlo Š. Ponas atšálste nugarą Krž. Plika vaikščioji, kojas àtšali Trk. Ka tik kojeles àtšala, tujau serga End. Nu, a neatšálsi dugno, besėdėdama ant akminiu?! Brs. Dabar jau (vėlai rudenį) karvė snukį atšą̃la Klt. Atšalau kojeles nuog gailios raselės KrvD90. Kad tik tu in pečiaus kojų neatšal̃tum! (iron.) Klt. ║ sušalti, peršalti: Maudės, paskuo àtšalė – plaučių uždegimas, i mirė Krž. Du broliai mirė: atšãlę buvo per tą didelę kelionę LKT167(Ktč). | Pilvas atšãlo nu pieno Rsn. 4. intr. netekti organizmui būdingos šilumos, sustingti: Jau [ligonio] rankutės, kojikės atšãlę LKT199(Grl). Ilgai neparvežė gydytojo, ligonį rado jau atšãlusį Jnš. Skilvys buvo atšãlęs – negalėjau viską valgyt Smln. 5. intr. BŽ23, Pl prk. pasidaryti abejingam, nutolti nuo ko, nebejausti prieraišumo, patraukimo: Vyras atšãlo savo vaikams ir pačiai NdŽ. Viskam kam atšãlęs Db. Norėtų jiejie, kad ašai, lietuvis, atšalčiau kaip ledas nuo tėvynės suvis! Gmž. Taip žmonės atšalę! Nuo jų toliau man, rodosi, būtų vienai lengviau Mair. Motyna, ištekėjusi už kito, nuo sūnaus atšalo Vd. Ir Povilas su Aldona kurį laiką tėvams buvo atšalę A.Vien. Aš nuo siuvimo pradedu atšált, mane šitas darbas net purto Prn. Atšãlo nuo tėviškės Mrj. Apsiženis – atšal̃s nuo tėvų Aln. Jis visai buvo nuo tos motinos atšãlęs Smln. Tėvas prie dukters atšalèsnis Šl. Ir mūsų sodžiuj yr daug žmonių, nuo tikėjimo atšãlusių Ps. Tėvas nuo bažnyčios buvo atšãlęs Všt. Dar neuždėjau [vainikėlio] anei an galvelės, atšalo jaunimas nuog manę, mergelės (d.) Lp. O kad jis atšaltų kojas ir rankeles, kaip atšãlo mergužėlė nuo manęs, bernelio JV1033. 6. intr. prk. netekti įkarščio, nuoširdumo: Karšta meilė greit atšalsta rš. Mudviejų santykiai tuomet dar labiau atšalo A.Vencl. ◊ galvà atšãlo (kam) iškvaišo, išprotėjo (kas): Ar tau galvà atšãlo?! Lp. Kas, a galvà atšãlo, kad teip kapoji arklius?! Sml. ir pė́dos atšãlo (kieno) greitai pradingo, paspruko, išnyko: Vilko tuo tarpu ir pėdos atšalo V.Piet. Kaipgi tą vagį dabar bepagausi, kad ano ir pė́dos seniai atšãlo Vkš. kad tù [kur] atšáltum nepiktas keiksmas: O kad tù atšáltum, kad pritiko! Bsg. Kad tù kur atšáltum! Tai dabar padariau! Skr. širdìs atšãlo liovėsi mylėjęs: Atšãlo ano širdẽlė – nebreikalinga anam jau esu Vkš. úodegą atšálti apsiraminti, nurimti: Atšals uodegą, kai žemę iš varžytinių parduos J.Paukš. \ šalti; apšalti; atšalti; paatšalti; įšalti; iššalti; paiššalti; nušalti; pašalti; peršalti; prašalti; prišalti; sušalti; užšalti

atšalti sinonimai

Ką reiškia žodis atšaltinti? Visi terminai iš raidės A.