bailus reikšmė
Kas yra bailus? bailùs, -ì adj. (4) Mrc, Dkš; DP312, SD17 1. kuris greitai išsigąsta: Ta mergaitė labai bailì Rm. Bailiomis akimis žiūriu į abi kelio pusi J.Bil. ^ Bailùs kaip kiškis Srv. Bailiám iš vienos voveries šimtas kapų vilkų pasidaro Lp. Bailus lapo išsigąsta, drąsus ir nuo vilko nebėga LTR(Vlkj). bailù n. Gs: Bailù čia eiti, gali paskęsti J. Bailù, kad nesulaužyčiau J. baĩliai adv.; SD17: Tep baĩliai per lieptą eina, matyt, nepapratęs Gs. Ant vandens bailiaũ važiuoti, kaip ant gelžãkelio J. 2. prk. lepus: Eglė labai bailus medis – tik mažikė prigyja LTR(Snt). Tu tokis bailùs šalčio Lp.