balas reikšmė
Kas yra balas? 1 bãlas sm. (4); LBŽ bot. vėdryninių šeimos augalas, plukė (Anemone): Bãlas baltai žydi anksti pavasarį kaip krėna visuregos (visur) J. Jau žydi balaĩ, reikia avis išginti Vvr. Kad ir neatšilsta, o balaĩ ir lukštai jau pražydę Skr. Baltasis bãlas (A. nemorosa) Grg. Geltonasis bãlas (A. ranunculoides) Grg.
2 bãlas sm. (2) DŽ vienetas, kuriuo įvertinamas kurio nors reiškinio (vėjo, žemės drebėjimo, kai kurių sporto varžybų, mokėjimo ir kt.) intensyvumas arba laipsnis: Pūtė stiprus, beveik penkių balų vėjas rš.
3 bãlas sm. (4, 2) negerovė, nelabasis, velnias (švelniai keikiant): Bãlui čia jam reikė pirkt tas namas! Trgn. Koks čia bãlas šiandiej galvijam, kad negeria! Trgn. Balám čia tą viedrą po kojų pastatei! Jnšk. ◊ bãlas (balaĩ) (jo…) nemãto sakoma nesirūpinant, ranka numojant: Dėl žibalo – bãlas (balaĩ) jo nemato (nėra – nereikia) Pc. bãlas (balaĩ) žìno nežinia, niekas nežino: Buvo atėjęs žmogus, ale bãlas žìno, iš kur jis Pc. A jis mokytas, a nemokytas – bãlas žìno Vdžg. Balaĩ žìno, kas čia yra tam šonui Pc. eĩk po bãlais nešdinkis, traukis šalin: Eik sau po balais, kad nenori duonos ėsti Žem. Eĩk sau po bãlais, nelindęs man į akis! Gs. kad (jį...) bãlas švelniai keitiant, barantis: Kad jį bãlas, kiek anas pievų išknisė Dglš. kad tau bãlam sakoma stebintis: Kad tau bãlam, koks didelis! Mlt.
4 bãlas, -à adj. (4) J baltas.