briauna reikšmė
Kas yra briauna? briaunà sf. (4) 1. kokio nors daikto kraštas, aštruma; kampas; viršūnė: Puodo, bliūdo, lentos, stalo, lovos briaunà Lp. Aštri to stalo briaunà Rm. Smaili briaunà to akmeno Nj. Briauna (atvirkščioji pusė) peilio SD375. Briauna (kraikas) stogo J. Nedėk puodelio ant pačios briaunõs [stalo] – nukris žemėn Rm. Atsisėdo ant briaunõs, ir išriedėjo kūlverstiniais iš ragių Brs. Imk dalgę už briaunos (virkščios) ir atlošk Jnšk. Kur kabiniesi, dar pečiaus briaũną nulupsi! Br. | prk.: Divizijos aštrioji briauna net nesužalota rš. 2. karnizas: Ant briaunõs pečiaus padėk, pakabink J. 3. Grž duonos kampas, žiaunė: Tokią duonos briauną suėdei, ir vis da nori valgyt! Dglš. Briaunų bakanui nenulaužyk! Všk. Atpjovė [duonos] iš pačios briaunõs Klt. Briaunẽlė bėr, reikia duona maišyt Slk. 4. MitI132 kriauna: Gražios briaũnos peilio J.