būsena reikšmė
Kas yra būsena? bū́sena sf. (1) 1. buvimas: Al to svieto bū́sena šiandien mieste, kaip ant jomarko! Skd. Tris šeimynas turu pasotinti, kiaulių vėl kas yr bū́sena KlvrŽ. ║ būvis, gyvenimas: Kokia čia mano bū́sena, kad neduoda ėsti J. Anų dabar prasta bū́sena Žd. Už tą bū́seną ten aš nieko nemokėjau, tik šį tą liuobu pasidarbuosiu Skd. 2. buvimo būdas: Viena kitą pakeičiančios istorinės būsenos tera">tėra tik pereinamosios pakopos begaliniame žmonių visuomenės vystymesi iš žemesnės į aukštesnę pakopą rš. Žmogaus ir augmens būsenos yra įvairios rš. Kuri (drėgmė) ją (sulą) didžiai ilgai tekančioj būsenoj užlaiko S.Dauk. 3. psichinė būklė: Gražūs ir vertingi dalykai galima parašyti, esant visai normaliai dvasios būsenai P.Cvir. Jis pasinaudojo prislėgta valdovo būsena rš. Kūnas juda, jeib apreikštų atskirą jausmų gyvatos būseną Vd. 4. būnamoji vieta: Norint turėti vaisius, reik jas (vaisines metūges) pagal jų būsenos (kokioje šakos vietoje yra) genėti S.Dauk. Stipriąsias [šakas] palikti prigimtoje būsenoj, idant visu didįjį teklių sulos įgautų S.Dauk. 5. santykis: Prievardė (praepositio) rodo būseną vieno daiktavardžio su antru S.Dauk.
būsena junginiai
- patekti į kokią nors būseną/būklę
- Agregatinė būsena