čepčius reikšmė

Kas yra čepčius? čẽpčius (l. czepiec, brus. чэпeц) sm. (2), čèpčius (2) 1. SD35, Lex91, R, [K] ištekėjusių moterų seniau nešiota kepuraitė: Kasdieninės kepurėlės, vadinamos čepčiukais, čepčiais arba koptūrėliais, buvo mezgamos kabliuku arba pinamos iš baltų lininių, pirktinių vilnonių ar medvilninių siūlų rš. Jaunamartei pirmaryčiu ant čepčiaus raudoną uždeda gobtūrą aksomo arba štopo J. Mūsų senė dar čẽpčių nešioja Rmš. Toj yra ženota, žiūrėk – čẽpčių nešioja Btr. Motulė be savo čẽpčiaus kojos iš namų nekelia Krok. ║ šiaip kokia kepurė be snapelio: Užsidėjęs su tokiu čèpčium – visai netinka Gs. 2. toks galvos aprišalas, nuometas: Ir apjuosė juos juosta, ir užrišo jiemus čepčius BB3Moz8,13. 3. susinarplioję siūlai; susivėlę plaukai, vilnos: Taip sutaršė vaikai siūlus, kad vieni čẽpčiai pasidarė Kur. Jo plaukai susivėlę kaip čẽpčius, negalima nė išdraskyt Kkl. Vilnose rasta pelių, tai kad suduota čẽpčiais, sunku bus ir iškaršt Slk. Ir menkoj saulės kaitroj įdžius molis kaip čẽpčius Km. ^ Kad sudygo – kaip čẽpčius (labai tankiai) Trgn. 4. Erž taukai ant pilvo, taukinė: Šiemet riebios avys – čẽpčius kaip įsnauja Ll. Čepčiaus plėvė (Omentum majus) rš.