čiabuvis reikšmė
Kas yra čiabuvis? čiãbuvis, -ė smob. (1), čiabùvis (2) J, Rm, čiabuvỹs, -ė̃ (3b) Lkš, Šn; R114, SD375, B vietinis, senas gyventojas: Jis čiãbuvis, ne atėjūnas Ob. Iš niekur nekilęs – čiabuvỹs Ig. Tas, matyt, ne čiãbuvis, kad į žmones dairosi Srv. Tik du čiabùviai gyvena Slk. Ar kokią čiãbuvę paėmė? Sdk. Kiekvieną mažvaikį čiabuvės moterys marčiai pristato skyrium Vaižg. Eš esmi ... čiabuvis BB1Moz23,4. Ar būtų jis čiabuvys, ar svetimas RB3Moz17,15.
čiabuvis junginiai
- (Amerikos) indėnas, čiabuvis