daigas reikšmė
Kas yra daigas? dáigas sm. (3), daĩgas (4) 1. daiga, dygimas: Šįmet gražus dáigas rugių, t. y. dygimas, želmuo J. 2. diegas: Dygsta grūdai dáigas iš dáigo (labai tankiai) Ggr. Šešeiliai miežiai y[ra] minkštų daigų, anims reik minkštos žemės Šts. Auga bulbų daigaĩ Aps. Bulbės su daigaĩs nebegražios Ėr. Lelijos daĩgas iš žemės išlindo Brt. Salyklas jau tura dáigus, t. y. jau dygsta J. Iš daigų̃ rugių dirba garsitninką J. Išdygęs daigelis ir auga Sln. Neseniai rugius sėjo, o jau daigẽliai išlindę Yl. Pavasarį visos bulvės į dáigus išėjo Gs. Rausvais daigeliais kvietkeliai dygsta BM419. Šįmet menki daigùčiai, didelė sausra Grl. ║ prk. kūdikis, vaikas: Vienas daigas išdygo, tuoj bus kitas Lnkv. 3. daigykla: Pirm sėjos grūdus įdėk į dáigą bandydamas, ar dygs, kad neužtrėktum žemės, jei nedygs J. Reiks dėti į dáigus Slnt. Išėmęs iš dáigo, radau tik retąjį sėmenį sudygusį Grg. 4. ppr. pl. BTŽ jaunas augalėlis, skirtas persodinti: Uždenk daigùs, kad nenušaltų Grl. Kopūstų, sėtinių dáigus sudiegiau į ežes J. 5. ppr. pl. prk. pradmuo: Vos tik pasirodžius pirmiesiems mokslo daigams, tuoj krito į akis, kad užtemimai įvyksta tik esant tam tikroms Mėnulio fazėms P.Slavėn. 6. kilmė, giminė: Jau vagių ir dáigo yra Slnt.