dalyti reikšmė
Kas yra dalyti? dalýti, -ìja (-ỹja K, dãlo), -ìjo (dãlė) tr. R 1. skirstyti į dalis: Dalýk tai į tris dalis K. Jie dalìja tarp savę pasipylę krūvą pinigų BM100. Gaudes (priebalsius) dalija į lūpines, gerklines ir dantines S.Dauk. Mūsų trijų vienas žirgas, kaip dalysma tą žirgelį NS31. Per burteles ką daliju SD135. | refl. tr., intr.: Dalìjas tik dalìjas mėsa nuo kaulų PnmR. Mes šitus obuolius dalýsimės K. Upė dalyjasi į dvi šaki KII193. Ta malda Dievo ant daugio dalių dalijasi? PK10. | Debesys dalyjas, sklaidos KI258. ^ Dalykimės kad ir musę, bet per pusę KrvP(Vlkv). Ginčijasi kaip broliai, tėvo turtus besidalydami KrvP(Nm). 2. davinėti po dalį: Aš dalau sūrį, tu dalýk riešutus J. Ubagam dalìja duoną OG44. Kad protą dalijo, kame tu buvai? rš. Ėmė duoną ... ir dalijo jiemus DP192. Vierniems geradėjystes dalija SE91. | Mano dviratis nedalìjamas (neskolinamas) Šts. ^ Su Dievu ger[a] dalyt B. ║ prk. perteikti vienas kitam: Dalytas džiaugsmas yra dvilinkas džiaugsmas LC1883,42. | refl.: Susirinkusieji pradėjo dalytis mintimis I.Simon. 3. refl. skirtis: Kuriuo tikėjimu katolicku dalijamės nuog žydų, turkų ir naujakrikščių DP257. 4. DŽ mat. daryti dalybos veiksmą: Dalyti šeši iš trijų Z.Žem. ◊ [su] mirtimì dalýtis merdėti: Daktarą tankiai išveža, gali namie nerasti, o čia žmona ir vaikas su mirtimi dalijasi Žem. Nebėr jau, mirtim dalìjas, ė vis da visa maža Ds. \ dalyti; apdalyti; atidalyti; įdalyti; išdalyti; nudalyti; padalyti; perdalyti; pridalyti; razsidalyti; sudalyti
dalyti junginiai
- (pa)dalyti pusiau, dalyti iš keturių, dalyti pusiau, kirsti/dalyti pusiau