dangtis reikšmė

Kas yra dangtis? 1 dañgtis sm. (2) K; R 1. B uždengimas, uždangalas, viršus: Su dangčiu uždengti puodą, kubilą, sagoną J. Puodo dangtis suskilo Dkš. Katilui mažas dangtis, visas vanduo išgaruos Žg. Katė nustūmė dañgtį ir apžagė pieną Grš. Ežes su tabokų rasodnu reik apdengti ilginių ar maudų dangčiais S.Dauk. ^ Koks puodelis, toks dangtẽlis LTR(Šll, Alvt). 2. SD397 antvožas: Pakelk skryniai dangtį Žg. Sukaliau naują dangtį tam aviliui Pš. Ant Kipro salos sarkofagų dangčių randame ant visų keturių kampų gulinčius levus LTII527(Bs). | Jaunikaitis meldžia mistrą, kad jam sidabrinį dangtį ant jo pypkio pataisytų prš. ║ vokas: Akių dangtis B. 3. Gdr, Trgn, Lkm, Rz, Arm stogas: Šiaudų reikia dañgčiam dengti Ds. Dangčiai vėjo nudraskyti LTR(Pnd). Tavo klaimo dañgtis jau varnų supešiotas Ob. Dañgtis prakiuro, tai, kaip tik lietus, ir varva ties ta vieta Kp. Bėga vanduo nuo dañgčio Rk. Anas tai par visą savo gyvenimą an dangčio ir an dangčio (vis stogus dengia) Švd. Šiaudų dangtis SD282. Laša, lietus teka per dangtį SD84. Lipinėja ant aukštų dangčių SPI372. Jo prasti nameliai, šiaudiniai dangteliai LTR(Kp). 4. Al, Vlk tvartas: Piemenys, parvarę gyvulius, suleido juos dañgtin Onš. Dañgtį statom, nėr kur dėt gyvulių Ktv. Varyk gyvulius dañgtin Krn. Galvijus laikome dangčiuose Jz. Grūdom šiaudus ant dañgčio Žž. Aš tam gudui daugel gera padariau, – pilną dangtį jautelių privariau LTR(Pkn). Tiktai biedname dangtyje, kurime pekūs sudaryti buvo MP26. 5. sing. col. žr. danga 1: Koks dangtis pašukų, t. y. apdaras J. 6. žr. danga 2: Į ką tu jį (vaiką) guldysi? – ... Į raselės dangtį RD67. ║ gaubtė, šydas: Uždėjo jis ploštę (paraštėje dangtį) ant savo veido BB2Moz34,33. ║ Kv gūnia: Arklių dangtis B. 7. antkišenis: Pasiūk man kišenius su dangčiais Lnkl. 8. (neol.) VĮ tech. vožtuvas. 9. (neol.) gaubtas, abažūras: Lempa šviesiai dega, skleisdama didelį ratą iš po žalio dangčio rš. 10. (neol.) denis: Kai kurie iš jų pasiliko ant garlaivio dangčio J.Balč. 11. (neol.) skliautas, arka: Lankas iž mūro, iž akmenių dangtis, pusialankiai padarytas SD55.
2 dangtis sf. sing. col. dangalas, apvalkalas: Jo rūbas yra vienatija dangtis jo odos (kūno) BB2Moz22,27.
3 dangtis sf., sm. CI741 žr. 1 dingstis 3: Tikybos dangtimi užsimetus rš.

dangtis sinonimai

dangtis antonimai

Ką reiškia žodis dangtplytė? Visi terminai iš raidės D.