deginti reikšmė

Kas yra deginti? dẽginti (-yti), -ina, -ino caus. degti. 1. SD297, R, K, J Be reikalo malkas dẽgina Dkš. Ugnis nėjo akmens dẽgyt, akmuo nėjo kirvio šipyt LB131. Žalių rūtų vainikėlį ugnelėj degysim DvD412. Kūnus ... davė kapot, degint, pjaustyt DP5. Nebeleido apierų bedeginti M.Valanč. ^ Eik tu balų dẽgint! Sn. dẽgintinai adv., dẽgintinos: Karpas dẽgintinai nudeginom Šts. Cigonai, pamatę, kad ąžuolas kietas kaip akmuo, aną degintinos sudegino LTR. | refl.: [Lietuviai] save aukavo dievams, degindamos ant malka S.Dauk. 2. Beveik pernakt reikia žiburys degint Sdk. Žvakę ar lempą deginti S.Dauk. Balanom dẽginom Str. 3. tr. svilinti, skrudinti, skrebinti: Imk šaukštą degintų miltų rš. Uždėk degintu cukrum, tai nustos gelt dantį Rdm. Nesveika teip drabužį degyt (belyginant) Skr. 4. tr., intr. Ar rūkyti: O aš kningelę skaitau ir pypkę deginu D.Pošk. Nenustosi dẽgint – smirdi iš tolo! Mlt. 5. tr. kaitinti: An pečiaus gerai dẽginau strėnas, i praėj[o] dieglius Brb. Bačkeles dẽgina su kvynais Grg. 6. tr. B deginant stiprinti, kietinti: Mūrą aplink duris iš degintų plytų išmūrijo S.Dauk. 7. intr. Rm kepinti (apie saulę): Vidudieny baisiausia, kap saulė dẽgina, negali pakęst Gs. | refl.: Seniau saugodavos nudegt, o dabar tyčia dẽginas Ds. Nedeginkis par ilgai ant saulės, pūslės iššoks Vvr. 8. tr. tamsinti odos spalvą: Saulė tave greit dẽgina, tuoj paruduoji Pn. 9. tr. plikyti, tvilkyti: Karštas pienas vaikui lūpas dẽgina Pn. Gerklę dẽgina arielkalabai smarki Rm. Uždėjus vaistų, ranką ėmė deginti kaip ugnis Jnš. Deginančio skonio grybus reikia išmirkyti rš. | prk.: Bet kur buvęs, kur nebuvęs, vėl apmaudas užlieja, degina širdį J.Avyž. Noreiką jau deginte degino vylinga mintis J.Avyž. Žvilgsniai jį degino sp. 10. tr., intr. ėsti kartumui: Rėmuo širdį dẽgina KlvrŽ. Mane seilėgeris (rėmuo) dẽgina Šts. 11. tr., intr. dilginti: Notrynos anos dideliai kanda, dideliai dẽgina, negal beištūrėti Plik. 12. tr. Lš turėti karščio (sergant): Šiąnakt mane labai degino Mrs. 13. tr. kelti skausmą: Baisus šaltis – net veidą dẽgina Rdm. O kad pusto, kad drimba, sniegas veidą kad degina! B.Sruog. Batai labai degina koją, negaliu paeit Jnš. ║ intr. skaudėti: Kad suka, kad dẽgina po padu – turbūt kils kas Gs. Taip kartu, kad net dẽgina Sb. 14. refl. Grv geisti, ieškoti (apie gyvulius): Kumelė dẽginas, reik leisti pas kumelius Rod. 15. intr., tr. smarkiai ką daryti (bėgti, važiuoti, mušti ir kt.): Greičiau degink į šalį, kad neužvažiuotų Žg. Dẽginam namo Krč. | Vyras dar smarkiau ima botagu deginti širmosios kulšis rš. | Eik eik, jug ana gyvą dẽgina (labai vagia) Grg. ◊ akìs dẽginti 1. gauti, apturėti gėdą: Kam ma[n] vis akìs dẽgint, eik pats Gs. 2. gėdinti: Dėl netikusių vaikų visi man akìs dẽgina Ck. kélmas nedẽgintas apsileidęs, neišauklėtas žmogus, neprusėlis: Tokia jau kélmas nedẽgintas ta tavo žmona Prng. pė́das dẽginti labai neapkęsti ko: Mergų Kretingos klioštorė[je] nebuvo: liuob ir pė́das dẽgins Plng. \ deginti; apdeginti; atideginti; įdeginti; išdeginti; nudeginti; padeginti; papadeginti; pardeginti; perdeginti; pradeginti; prideginti; sudeginti; uždeginti

deginti sinonimai

deginti antonimai

deginti junginiai

  • (iš)deginti, (iš)džiovinti, (su)deginti, nudeginti
Ką reiškia žodis degintinis? Visi terminai iš raidės D.