dejavimas reikšmė
Kas yra dejavimas? dejãvimas sm. (1); R, I → dejuoti: 1. Tik retkarčiais ėjo iš krūtinės tylūs skaudūs dejavimai J.Bil. To ligonio dejãvimas – nė užmigt naktį negalėjau Rm. Tokio dejavimė̃lio dar kol gyvas negirdėjau Jrb. 2. Nusibodo man jo dejãvimas: dejuoja ir dejuoja, kad sunku Kp. Mesk tus savo dejãvimus į šalį ir imkis darbo Vvr. \ dejavimas; apdejavimas; išdejavimas; nusidejavimas; padejavimas; sudejavimas