dergti reikšmė
Kas yra dergti? 1 dérgti, -ia, -ė, der̃gti 1. intr. R, K snigti su lietumi, darganoti: Šiandie bjauri diena – dérgia Pc. Teip dérgia, kad nė nosies negali iškišti Jnk. Ir vėl pradėjo ruduo dérgti Trg. Sniegas taip dérgia, kad kelio nesimato Jnš. Visi basi, puspliki, lynant, sningant ar dergiant į pastogę nelindo S.Dauk. ║ tr. lyti, merkti darganoje: Pempę (vyturį) dérgia (anksti parskridusius, kai esti prastas oras) Slv. Dergė mano žirgelį JV143. 2. tr., intr. euf. teršti, bjauroti: Žąsys kluoną dérgia Jnšk. Kur eina, tę dérgia Vlkv. ^ Toji ne paukštė, kuri lizdan dérgė Arm. | refl.: Ko tep dérgies Vrn. 3. tr. DP142 žodžiais bjauroti, plūsti, šmeižti, niekinti: Dergti yra kalbėti nebūtus daiktus J. Norėdamas pats pasirodyti geras, kitus dérgia kaip įmanydamas Jnš. Teip dérgdamas žmogų, ko gi tu pats esi vertas? Dkk. Dergė juos visokiais būdais ir erzino V.Piet. Kad ims mane paskutiniais žodžiais dergti! A.Baran. Herodas jį derg, peik BPI109. | refl.: Jų namuose tiktai dérgiasi Lp. 4. tr. naikinti, gadinti: Duoną dérgia, o dirbt nenori Mlt. Nedérk sūrio, kol nesusislėgęs Ktk. Dérgi žalias uogas Ut. Nieko nenumegsi – tik siūlą dovanai dergi Ūd. Pulkai, įpuolusys į Sambiją, drevėjo (plėšė) ir dergė S.Dauk. Neverk, tėvel, neverk, savo akelių nederk LMD(Ml). | refl.: Storos skiedos eina – medžias dérgias Mlt. ║ eikvoti, blaškyti: Kam dérgi pinigus šitoj brangumoj Dglš. Jis nesimoko, tik pinigus dérgia Brt. ║ prastai, nemokamai dirbti: Neduok tam kriaučiui siūti: anas tik dérgia medžiagą ir daugiau nieko Slk. Nemokėjo, nereikė ir rūbas dergt Sdk. Gera audėja – audžia, o tokia – tik audeklą dérgia Dkk. 5. refl. negražiai elgtis, išdykauti: Nesidérk, valgyk! Dsm. Jau šiandien per daug dergíes, perstok, sakau! Vlk. ║ refl. ištvirkauti: Tie yra, kurie su moterimis nesidergė brš. 6. refl. apsimesti, dėtis: Der̃gėsi labai sveikas esąs, o buvęs visai besveikatis Slnt. Nedérkis, bet dirbk neslinkaudamas Varn. Brolis juoku der̃gęs[is] pasakė, t. y. juoku dėjęs[is] J. 7. intr. prk. mušti, kirsti: Kai dergiau, tai susirietė Mrj. ◊ vélnias taukaĩs dérgia (kam) sakoma pažymint kieno turtingumą: Laimingam tai ir velnias taukais aruodan dergia J.Balt. Ponui velnias visom dienom į košę taukais dergia rš. \ dergti; apdergti; atsidergti; įdergti; išdergti; nudergti; padergti; perdergti; pradergti; pridergti; sudergti; uždergti
2 der̃gti, -sta, -o žr. 1 dirgti 4: Lig šiol buvo dar vaikai kaip vaikai, dabar jau nieko nebegaliu padaryt – der̃gsta, ir gana Ps.