dievaitis reikšmė
Kas yra dievaitis? 1 dieváitis sm. (1), dievaĩtis (2) 1. perkūnas: Dievaitis jį numušė MŽ. Dievaitis griauja R. ^ Kad tave šventas dievaitis! B. 2. mėnuo, mėnulis: Nūnai šviečia dievaĩtis Arm. Dievaĩtis žibina, važiuosim in medžią Rod. Pjauna rugius po dievaičiù Pls. Tu primanytai, tai pas dieváitį nueitai Nč. Dievaitùlis žibina Rod. Tai, mano broliukai, tai tavę nežužibins nei saulėka, anei dievaitulis TDrIV178(Rod). Dievaičiùlis pilnaty Pls. 3. mėnuo (dvyliktoji metų dalis): Mojaus dievaĩtis šiltas buvo Rod. Kas dievaĩtis anas rašė Pls. Dievaĩtį namie nebuvo Pls. Šešius dievaičiùs prabuvau, pradrebėjau namie Pls. 4. dievo statula, stabas: Aiščių kilmės tautos yra turėjusios dirbtinius dievaičius K.Būg. Jis iš to paties molio niekingą dievaitį padaro RBIšm15,8. Teipogi dievaitukus išnaikino I. 5. P bot. čiobrelis (Thymus).
2 dieváitis, -ė smob. (1), dievaĩtis (2) pagonių dievas: Dievaitis vėjas turėjo keturis sūnus BsPIII55. Kalninis dieváitis KI210. Dievaitis karionės (Marsas) I. Dievaitė šventa (lietaus dievaitė) B, MŽ. Ilgainiui žmonės įniko garbinti įvairius savo išmonės dievaičius M.Valanč. [Žmonės,] gyvendami vienybėj, dievaičiam įtikę A.Baran. | prk.: Atominio dievaičio vaidiloms nepavyko užsimaskuoti taikos angelais sp. Labai širdį skauda matant, kad tik puikybė moterų dievaitis V.Kudir. ^ Dėdė [sūnų] mylėjo kaip akį ir užaugino kaip dievaitį I.Simon. Diksas, ans žioplys, mieste didžiai pasipūtęs, ... nei dievaitis koks tarp būrų skiauturę rodo K.Donel.