dieveris reikšmė
Kas yra dieveris? dieverìs, -iẽs (-er̃s K) sm. (3a), dieverìs, -io [K], Krok, dieverỹs (3a) Rdm; CI391, SD51, B, R vyro brolis: Vyro brolis, dieverìs, man negi giminė! Vd. Anyta yra paties motyna, dieveriai yra paties broliai S.Stan. Prie dieveriui gyveno Ad. Šito[ji] mano díeverio duktė Brsl. Suvažiavo visi díeveres Ds. Díeverio arklys Eiš. Ką dieverim gyvent, geriau mirt Ml. Nutekėjo tarp daugelio dieverų̃ Ds. Rado du dieveris ir vieną mošą Dkš. Nesugyvenamus turėsi díeverius Skr. Ant kampų žodeliai – dieverių̃ vardeliai Dkš. Dar atsegusi savo vainiką atidavė dieveriui M.Valanč. Díeveris tarė užgerdams JV705. Atvažiuos díeveriai šį vakarėlį, išveš tave, seserėlė, į svetimą šalį JV902. Pramanė mane dievers tingine mergele JD146. Ir mošytėlės labai nemeilios, ir dieverėliai tai labai puikūs Smn. Gal tau atsibodo tikras broliukėlis, gal tau pasigrožėjo piktas dieverė̃lis Slk. Kinkyk kinkyk, dieverėli, juodbėrį žirgelį, aš važiuosiu pas tėvelį valelės ieškoti LTR(Jz). Oi jūs dieverėliai, baltieji broleliai, pamažu vežkiat margąsias skryneles StnD19. Nudaviau dukrelę dieverysna, dieverysna LTR(Dkšt). Reikė[jo] tau, dieverėl, ne dieverys eiti – rudiejie šuneliai palakint NS883. Reikė[jo] tau, dieverėl, ne dieveriuos eiti – Klausučių kiaulelės paganyt NS835.