ė reikšmė

Kas yra ė? 1 ė devinta abėcėlės raidė, vartojama žymėti priešakinės eilės vidutinio pakilimo uždaram ilgam (kirčiuotam ir nekirčiuotam) balsiui (ė́džios, ė́sti, ė́dė, tė́vas, dė̃dė, katė̃, vėgėlė̃, katė̃s, ė̃s, dė̃s, ėjaũ, pàėmė, sãkė, lẽpšės).
2 ė̃ conj. o (priešinamiesiems santykiams reikšti): Aš žinau, ė̃ tu nežinai Ds. Aš tau sakiau nueit, ė̃ tu vis neklausai Ds. Rado gaidys pupą, ė̃ višta žirnį (ps.) Švnč. Tėvui katilas, ė̃ vaikam pinigai VoL368. Tu bagotas, ė aš biedna LTR(Tvr, Vj). Par tėvulį augau kai darže roželė, ė par tave, berniokeli, kai balta drobelė LTR(Tvr). Visi rėkė: geras žmogus; ė jo esama paskutinio Gmž. Toj juokias, toj vaitoja, ė toj niekus klieda A.Baran. Daug turi darbų, ė sveikata nelabai kokia A.Baran.
3 ė̃ prt., ė́ 1. nors, bent: Duõ (duok) gi ė̃ vieną! OG449. Perkel (perkelk) mane kad ne rankom, ė̃ pagaliais Tvr. Kūmut sesut, pavež mano ė vieną kojelę Prng. Per langą maž išeisme ė su dūšiom (gyvi) Plš. 2. veiksmo intensyvumui pabrėžti: Paūžėm kad ė́ Jnšk. Ė̃ čia pustymas! Ds. 3. o (klausimams arba atsakymams sustiprinti): Ė ką tu žinai? Sl. Ė̃ kas tau bėda? OG449. Ė̃ gal tu žinai, kada mirsi? – Ė̃ kol aš nežinosiu? VoL370. Kas ten šlama? – Ė vėjo papūstas lapelis A.Baran.
4 ė̃ interj., ė́ 1. ei (šaukiant): Ė̃, eik čionai! Rm. Ė́, palauk! Gs. 2. pajuokiant: Ė̃, ir nepataikei! Kt. Neina jam šokt – ė̃! Jnšk. 3. prieštaraujant, nepritariant: Ė́, aš bra šitaip nenoriu Š.

ė junginiai

  • dėž(ut)ė, indas, m.e
  • 1 tūkstantmetis pr. m. e., 2 tūkstantmetis pr. m. e., Brother E, E Nomine, E numeris, E skaičius, E.ON, Ford E-Serija, I amžius pr. m. e., II amžius pr. m. e., III amžius pr. m. e., IV amžius pr. m. e., IX amžius pr. m. e., Itch-E and Scratch-E, N.E.O., Ransom E. Olds, Skaičius e, V amžius pr. m. e., VI amžius pr. m. e., VII amžius pr. m. e., VIII amžius pr. m. e., Vitaminas E, X amžius pr. m. e., XIII Europos futbolo čempionato atranka/E grupė
Ką reiškia žodis ėbeliauti? Visi terminai iš raidės Ė.