eiklus reikšmė
Kas yra eiklus? eiklùs, -ì adj. (4) 1. Lš, Lzd, Šmk kuris gali greitai eiti, bėgti, greitas: Eiklùs arklys – eina ir eina ir vis nepriilsta Vrn. Jo arkliai labai eĩklūs Šn. Ale jis ir eiklus, net tiek atėjo Mrs. Išjojo bernelis ... šyvo žirgelio, eiklaus ristelio, muštravoti TŽI255. Gal tavo nuilso eikliosios kojelės, gal tavo subliedo skaistujis veidelis LTR. Mano brolelio šimtas žirgelių, keturi šimtai eiklių kojelių TŽI155. Eiklus mano žirgas pripratęs keliauti V.Krėv. Pasibalnoję, pakamanoję eiklius žirgus išjojo iš aukšto tėvų dvaro V.Krėv. Kad ir gausiu mergelę, bet ne tokio būdelio ..., ne eiklių̃jų žingsnelių JD97. Tai aš parmušiau savo eiklias kojeles Smn. Aš nustovėjau savo eiklias kojeles FM6. Tavo broliai nepavytų mano žirgo, kur už viesulus eiklesnis V.Krėv. Balnok žirgą no eikliausią, vyk sesulę no greičiausia KrvD103. ^ Šveplas iškalbus, šlubas eiklus Al, Mrs. Eiklų arklį ir šiaudas baido KrvP(Mrc). eĩkliai adv. BŽ38. ║ kuris vis eina, bėga, nemėgsta vietoje pabūti: Sesers neeĩklios yra, t. y. netur ukatos eiti kur J. Eiklùs arklys neranda žolės Dkš. Eikli karvė – eina ir eina be galo, be krašto Vrn. Tavo kumelė labai eiklì – negali atgint nuo avižų Upn. Eĩklūs gyvuliai sunku ganyt Pkn. Dar tokio eiklaus vyro nemačiau – eina ir eina kas vakaras, nė miego nenori Mrj. Toki pusberniai vis eiklūs – atėjo šventa diena, tai ir traukia ant Davaitbalio Prn. ║ greitas, vikrus, gyvas, energingas: Na, ji jau ir eiklì mergina Gs. Jis buvo smarkus ir eiklùs toks Bgt. Mūs eiklì familija – pasiaugini, ir išeina sau (išteka, veda) Gs. 2. kuris greitai skrenda, lekia, lakus: Lakštingalė paukštelė tai tavo mergelė, jos sparneliai, jos eiklieji, tai baltos rankelės LTR(Vlk). O kelkis, tėvuli, pakelk baltas rankeles, imk šveitrias šobleles ir eiklias strielbeles TŽI170(Vlk). 3. kng. greitas, gyvas: Šito žmogaus eikli kalba rš. Daro iš plytos viską, ko tik užsigeidžia jo eikli vaizduotė rš.