Kas yra ekertė? ekertė̃ sf. (3b), ẽkertė (1) Sv žr. eketė: Gili ekertė̃ Kp. Aš nepriveikiau ekertė̃s iškirst Šmn. Žiemą lede kerta ẽkertes vandeniui semt, velėt, galvijam girdyt An. Ežeras buvo ažušalęs, ir nebuvo kuo ekertės prakirst BsPII253.