erškėtis reikšmė

Kas yra erškėtis? erškė̃tis sm. (2) DŽ, érškėtis (1); SD59, R 1. bot. toks dygliuotas krūmas aitriomis uogomis (Rosa): Paprastasis erškėtis (R. canina) P.Snar. Raudonasis erškėtis (R. rubrifolia) P.Snar. Šimtalapis erškėtis (R. centifolia) P.Snar. Erškė̃tis labai pasipūtęs Pn. Žyd darže erškėtis, šilkais apvyniotas KlvD20. Tas kelmas erškė̃čių prasikėtė labai J. Erškė̃čių uoga K. Pašukavo man galvelę kietu erškėtėliu DvD75. Jėzaus ... galvą erškėčiais apvainikavo Mž443. | prk.: Sunkus, erškėčiais išklotas buvo jų kelias J.Bil. ^ Ką atvesi man, sūneli – ar martelę, ar dukrelę, ar erškėčių̃ šakelę? Užp. Kaspars ... vis poniškai pasipūtęs nei erškė̃tis koks nabagėlį gandina būrą K.Donel. Gana jau gana – tavęs jau visi lenkiasi kaip erškė̃čio Skr. Ar érškėtis esi, kad bijai prisitikti? Užv. Drąsūs kaip žvirbliai erškėčiuose PPr327. Kaip rožė tarp erškėčių CII327. 2. prk. apie piktą, sunkiai sugyvenamą žmogų: Toks erškėtỹs, visada anas rūsčiai Dbk. Dar pas šitokį érškėtį prisiglaus – akis pastatė kap ešerys! Lp. Jos vyras – erškėtė̃lis Grž. 3. toks šakotas baslys puodynėms džiauti: Išplautas puodynes pamauk ant erškė̃čio Sk.

erškėtis junginiai

• Paprastasis erškėtis