gailinti reikšmė
Kas yra gailinti? gáilinti, -ina, -ino tr., gaĩlinti, gailìnti, -ìna, -ìno 1. didinti gailestį, graudinti, virkdyti: Šitokia savo kalba tu kitą tik labiau gáilini, o ne maldai Trgn. Neverk, motin, negáilink savo vaikų Ldk. Nebegáilink man širdies, ana jau ir taip sugelta Vj. Niekas nenusega vainiko, negailina vestuvinėmis dainomis rš. | refl.: Kogi jau čia gáilinies lygiai močiai numirus! Trgn. Maldyk, tildyk, tai da labiau gáilinas Ds. Lūpom juokias, ale širdy gáilinas Vj. Išvažiuojant tep vargšelė pradėjo gailintis, nė žodžio ištart negalėjo Brt. 2. gailėti, užjausti: Visi gáilina ją – kaip ji be vyro su mažais vaikais gyvens! Jnšk. Jie žmones labai gáilina Kš. Geras buvo, visi jo gáilina Srv. Vienas bara, antras gailina Grl. Ir kaip jis gailino dešimtokų! Rmš. | refl.: Aš labai gáilinuosi jam pinigų paskolinęs Brt. Ko čia gáiliniesi, nesigáilink, vis tiek kitaip jau nebus Zp. Ot gáilinuos, kad rugių nesuvežiau Rs. Petro ji ir po šiai dienai gáilinas Up. Atkeliavusiejie į Ameriką lietuviai ... gana vaiposi ir gailinasi A1885,23. Motina savo vaikų gaĩlinos Klt. Gailinaũs, graudenaus, kad aš jaunas ženijaus Dglš. 3. refl. daryti atgailą: Graudžiai apverk savo paklydimus, gailinkis Tat. 4. refl. SD243 apmaudą giežti, niršti: Gailinas ant manęs PK87. 5. erzinti, gildyti kam širdį, dirgyti: Sesuo gáilina mane, t. y. kvietką rodo, o neduoda J. Ko čia ir gaĩlini be reikalo, vis tiek tu jam neduosi? Pln. Jie ... vietoj vaisių nešančių darbų tikt tuščius pažadėjimus gailina TP1882,10. Apdare visados padorumą saugojo, nesgi plikų alkūnių, atdaros cacinės svietui negailino (nerodė) S.Dauk. Išsimanė rašyti ir it ką lig šiolei nežinomą gailinti M.Valanč. Gailino draugų akis savo gelumbiniais frenčiais rš. Pradės bobas gailinti skaisčiomis skaromis Mc. 6. malonėti, gailuoti, letenti: Baltasnapis snapu gailina pataitę Blv. Žąsinas žąsį gáilina, gal pradės dėti Jnšk. Gaidys vištą gáilina Grž. \ gailinti; atsigailinti; įgailinti; išgailinti; nusigailinti; pagailinti; prigailinti; sugailinti; užgailinti