galvoti reikšmė
Kas yra galvoti? galvóti, -ója, -ójo 1. tr., intr. manyti, protauti, svarstyti: Populiarus rašytojas nenumato negalvojančio, nenorinčio arba nemokančio galvoti skaitytojo rš. Kalvis galvojo, kad Adomas anksčiau ar vėliau gali grįžti namo A.Vencl. Daiktu gramatikoje eina visa, ką daiktu galvojam J.Jabl. Galvok negalvojęs, vis tas pats – reiks, ir eisi Lp. Dabar aš gerą daiktą galvóju, ale tau nesakysiu Slm. Ir jų bus galvojama, kaip čia kas reikėtų padaryti J.Jabl. ^ Ką blaivas galvója, tą girtas išpasakoja BŽ565. Alkanam ir pilvas pradeda galvoti rš. | refl.: Apie tai nesigalvók Ilg. 2. intr. M, Š tvirtinti; tikrinti; laiduoti, garantuoti: Aš negalvoju, kad nuo tų liekarstų išgysi Pkr. | refl.: Anuodu už kits kitą galvójas, t. y. galvas deda J. Aš už jį galvojuos J.Jabl. Negalvojuos, jog tikrai taip ir buvo Akm. Ant jomarkų savo galvijus gyrė, už jų gerumą galvojosi Tat. Už jo teisingumą negal galvotis S.Dauk. 3. intr. gauti galvą, galvenoti (apie linus): Linai galvója Š. 4. intr. B darytis panašiam į galvą (apie debesį): Debesiai galvója, tai nebus lytaus J.Jabl. | refl.: Jau debesys galvójas – galbūt nustos lyti Žvr. \ galvoti; apgalvoti; atsigalvoti; įsigalvoti; išgalvoti; nugalvoti; pagalvoti; pergalvoti; pragalvoti; prigalvoti; sugalvoti
galvoti junginiai
- (ap)galvoti, (ap)mąstyti, (ap)galvoti, galvoti apie ateitį, galvoti tik apie, iš(si)galvoti, nesugebantis aiškiai galvoti