gebėti reikšmė
Kas yra gebėti? gebė́ti, gẽba, -ė́jo intr. 1. (su bendratimi) turėti papratimą, mėgti: Aš nègebu eiti su kurpėmis į miestelį, t. y. neturiu papročio J. Mano vyras geba gerti arielką J. Anyta geba tapnoti ligonį J. Ana nègeba keikti, blazgatyti J. Ana per skūpumą negebė́jo vaikščioti J. Geba šelpti visus reikalingus M.Valanč. Dėl tų motinų rašiau, kurios geba savo vaikams darbus jų bočių pasakoti S.Dauk. Aš tamstai teip atsigerinsiu, kaip žmonės geba už gerus darbus atsigerinti BsPII13. Lietuviai kalnėnai ir žemaičiai gyventi sodose negebėjo S.Dauk. Motina gebėjo galvelę iššukuoti (motina iššukuodavo galvelę) M.Valanč. Senieji lietuviai žemaičiai gebėjo vaišes antturėti S.Dauk. Negebėjau viduje brukti, ale ant lauko, t. y. neturėjau palinkimo, paslankumo J. Lietuvės senovėj gebėjo baltą drabužį dėvėti S.Dauk. Visi žinojo Mikę gebant meluoti M.Valanč. Duktė gebėdavusi tuos papuošalus užsidėti rš. 2. mokėti, išmanyti, galėti: Ožeškienės puikiai gebėta piešti gyvenimas rš. Jo pirštai viską gebėjo rš. \ gebėti; įgebėti; pagebėti; prigebėti; sugebėti