girdėti reikšmė
Kas yra girdėti? girdė́ti, gir̃di (gir̃džia), -ė́jo tr., intr. 1. ausimis suvokti garsus: Girdžiu iš tolo gaudžiant vario varpą A.Vencl. Jie negirdės kurtaus sprogimo, šiurpios bombonešių dainos S.Nėr. Štai visas rytas jis girdi nuo stogo krintančius lašus P.Cvir. Jis girdėjo lauke arklių prunkštimą rš. Einu per kiemą, girdžiu per sieną B. Girdžiu per miegelį gegutės balselį DvD10. Toli girdi kai ant delnos B. Ji, nor sena, gerai gir̃di Mrk. Varnas gerai gir̃džia ir mato Slm. Jo ausys labai geros, kad girdi kaip kurmis Ds. Apie vidurnaktį jis girdi gulbes sparnais plasnojant S.Nėr. Jis visiškai negirdi, kas aplink jį darosi I.Simon. Gir̃džia, atsidaro durys Gg. Tu ausėms negirdì, kas čia yr? Slnt. Girdi – skamba, bet nežino, iš katros pusės Lp. Vaikai, ar girdžiat, ką aš jum sakau? Žž. Aš jį girdėjau giedant J.Jabl. Jau ir gegutę vakar kukuojant girdėjau J.Jabl. Iš tavo paties burnos tai girdėjau OsG140. Aš negirdėjau, ką jis sakė K. Ar girdėjai lakštingalą? V.Piet. O ausys – ir žiedelį besiskleidžiant girdėdavo P.Cvir. Vidūnakty teip tyku, kad girdì, kaip jaunas lapas arba žiedelis ant šakelių kraunas A.Baran. Dabar minkšta – katrą daigelį numynė, tas gegutės balso nebegirdės Bsg. Ar girdėjai? – Gir̃ (girdėjau) Šll. Mes padainuosim gražią dainelę, kurią girdėjom vakar dienelę DvD407. Kad aš dainavau rūtų daržely, Klaipėdužė girdėjo JV1084. Pro langą visoki balsai buvo girdėti Žem. Senis tartum negirdįs J. Girdimasai nervas rš. Viena ausis negirdima Plng. Girdimoji anga rš. Ožaragio balsas ... aštrus, aržus, toli girdžiamas Sab. Tai bjaurybė, kad plaukai pasišiaušė begir̃dint K.Donel. Jis manęs negirdė́[jo] ir neregė[jo] ir atgalio nuėjo Zr. Ko akis neregi ir ausis negirdi, to vėl ir širdis negeidžia DP202. Ir kurtiniamus liepė girdė́t, ir nežadžiomus kalbėt DP317. Ausis tur ir negal girdėti Mž463. Ir stojausi kaip žmogus negirdįs Mž470. Jis kaip negirdįs ... nieko notsako DP116. Šitai girdėjau tavo tėvą kalbantį su Esau, tavo broliu BB1Moz27,6. ^ Daug girdėk, maža kalbėk Ds. girdė́tinai adv.: Griaustinė kartais vos tik girdėtinai, bet rūsčiai sududnoja Žem. Ir jis verkė girdėtinai (balsu) BB1Moz45,2. Girdėtinai tėvas šaukė WP190. girdimaĩ adv., girdžiamai: Adomas ėmė vos girdimai kikenti A.Vencl. Negirdimai šnarėjo tamsūs pavasario vandens A.Vencl. Jiems girdimai kalb Ns1853,2. Visai negirdžiamai pabaigia rš. gir̃dinčiai adv., girdinčiaĩ: Nekuštėk girdinčiaĩ, nemeluok reginčiai Vlk. Išėjo negir̃dinčiai Dj. | refl.: Kažkur armonikos akordai girdis T.Tilv. Gir̃dis labai toli BM2. Gir̃džias – kažin kur griaudžia Slm. Nutilo ir paukšteliai, negirdžias jų balsai Vp. Jau girdėties vėjo ūžimas Kp. 2. išgirsti, patirti, žinoti: Ilgai apie Adomą nieko negirdėjo A.Vencl. Girdėjau, ir tu mokaisi rš. Ar girdėjai, ar regėjai, kaip aguonas sėja? J.Jabl. Jūs, Šiauliuos būdami, negirdžiat apie tai Sz. Neseniai girdėjau da jį gyvą ėsant Jrk120. Pasakojant begirdėjau, o gyvų meškų vadžiojant neesu matęs Šts. Ir jūs, girdėjau, ketinat mėšlą vežti J.Jabl. Aš dar tokio peiluko niekur negirdėjau Krok. Kas čia girdėti? J.Jabl. Daugiau žmonės sveiki aplinkui – sergant negirdėti Pš. Aš manau, kad ans to dar nebus girdėjęs Krkl. Pasakyk man negirdėtą neregėtą pasaką J.Jabl. Daina dar negirdėta drebino padangę rš. Viskas tavo pasakoj būta ir girdėta P.Cvir. Duktė išvirto į negirdėtą tinginę P.Cvir. Kur tai girdė́ta, kur regėta, kad radną tėvelį šešurėliu vadint Dv. Negirdėtas peiliukas – parodyk Krok. Paežerių b[uv]o gir̃dimas (žinomas) ežeras Gs. ^ Geras toli girdėti, bet piktas dar toliau Ps. girdėtai (ppr. su neiginiu) adv.: Tais metais negirdėtai krito gyvuliai rš. | refl.: Gal koliera (cholera) girdis? Ml. Kas girdėtis? Rm. 3. jausti: Ką aš eisiu, girdžiu aš kelionėlę (reiks man keliauti) J.Jabl. Kai apsivelku storai, tai ir šalčio negirdžiu Trgn. Šiandie negirdė́t vėjo, bus šilčiau Ėr. Teip jį arklys sudaužė, kad anas da ilgai girdės [sumušimą] Trgn. Šerk, kad girdėtų! Trgn. Viralas – nor an šunies pilk – daliõs sūrumos negirdėt (visiškai nesūrus) Rod. Tavo kojos girdėt (dvokia) Alk. Aš labai mėgstu, kai dešroj biskį česnako girdė́t Al. | refl.: Alaus gero gersi gersi, – galvoj nieko nesgir̃di, kap tik pradedi kelties – nesduoda Prng. Rodos, nei ligotas, nei ko, o vis gir̃dis ir gir̃dis [skausmas] Prng. Net negardu, kai druskos girdis Skdt. Jau kaip ir sugijo, ale vis da toj vietoj girdis sopėjimas Sdk. Kai nesigirdi saldumo, negaliu gerti arbatos Švnč. \ girdėti; apgirdėti; atgirdėti; nugirdėti; pagirdėti; pergirdėti; pragirdėti; prigirdėti; sugirdėti; užgirdėti