glūdoti reikšmė
Kas yra glūdoti? glū́doti, -o (-oja), -ojo intr. K 1. kiūtoti, tūnoti, tyliai kur prisiglaudus būti; tykoti: Vaikas užsislėpęs, užsiglaudęs glū́do J. Kiškis glū́do, užsiglaudęs už kęso J. Glū́dau sau kamputy, kad tik manęs neužkabintų Snt. Nustąsė perdien vaikai, tai dar̃ glū́doja ant pečiaus Lp. Tai dabar nuėjęs vėl už šėpos glūdok ir lauk Sln. Glūdojo ant tėvo krūtinės (buvo prie tėvo krūtinės prisiglaudęs) S.Dauk. Nutilo, užmerkė akis ir glūdojo kantriai Žem. Jų nematyti – tartum jie pasislėpę užu saulės glū́do J.Jabl. Nutilęs svietas glūdojo prietamsoje vėlaus vakaro V.Piet. Ko taip glū́dai (sėdi susirietęs), ar pilvas skausta? Užv. Šitas dalgiakotis jau antri metai čia glū́doja (riogso) Lš. Jis eina naktim, glū́doja ir sužino, kur kas yra Kkl. Glū́dojo ant krūtų DP416. Jis atsikėlęs pažiūrėjo, kas ten per malkos, ir vėl atsigulė ir glūdo BsPIV115. | prk.: Gyvybė sėklose glūdojo ir laukė Vd. Užtrintos metų eilės kažkur ten giliai kiekvieno atmintyje pasilikę glūdo V.Piet. 2. nemiegant gulėti patale, būdrauti: Aš atsigulęs glū́dojau šiltuose perynuose, t. y. plyvojau, neužmigau J. Aš jau seniai glū́doju, klausaus, ar nėkas nesikels Užv. Kelkis neglū́dojęs – kuris tai laikas, o tu vis tebeglū́dai! Jn. Nesikelk dar, vaikeli, glū́dok po patalais, lauke teip šalta Skr. 3. sargalioti, gulinėti: Mūs senelis labai senas, glū́doja Lš. \ glūdoti; išglūdoti; paglūdoti; perglūdoti