godus reikšmė

Kas yra godus? godùs, -ì adj. (4) K kuris per daug nori, gobšus, gobus: Veršis godùs gerti, t. y. stalgus, gašlus J. Garbės godus MŽ. Be galo jis godus pinigams J.Jabl. Šykštuolis godus ant pinigų B. Pons ... labai buvo godus ant turtų BsMtII9. Bitė yra nepaprastai godus sutvėrimas rš. Tokio godaus gyvulio nesu dar matęs: jis suėda už kelis drauge Vrb. Visur godūs, apsiryją žvėriški buožės susijungdavo su kapitalistais prieš darbininkus (sov.) sp. Godžios mūsų akys rš. Godūs ir neprisotinti gentys jo visais turtais pasidalijo M.Valanč. Nebūkite ... godūs kaip vilkai DP209. ^ Godžiam kąsnis pats į burną krinta LTR. gõdžiai adv.: Jis džiaugėsi, kad vaikas godžiai rijo paskolintas iš seminaristo knygas P.Cvir. Gėrė godžiai, užmiršusi viską, maldydama begalinį troškulį J.Balt. Stanislovas godžiai gaudė tėvo žodžius J.Avyž. Arklys gõdžiai ėda K. Liepė pro pamatą lįst, ale ne per gõdžiai ėst Jrk39. Jonukas labai godžiai valgė, net sarmata buvo žiūrėti BsPIII64. Vaiko akys godžiai sublizgėjo rš.

godus sinonimai

Ką reiškia žodis godušis? Visi terminai iš raidės G.