graibyti reikšmė
Kas yra graibyti? graibýti, graĩbo, graĩbė iter. griebti. 1. čiupinėti, grabinėti: Vienas kitam skrybėles kelia, švarkus rodo, rankas graibo (sveikinasi) P.Cvir. Naktį pabudo, graibo – kas čia yr, kad jis ant šiaudų guli BsPIII180. Man pasmatė – durų graibo O. Kažin ko ilgai graibė stale A.Vien. Kam jūs čia dabar graibote purvą, galgi kas įkrito? Š. Graibaũ po vandenį, ieškodamas vėžių J. Negraibyk man kišenės Lž. | prk.: Šaltis jau graibė jį už ausų, už nosies, degino kaktą A.Vien. Šaltas vėjas graibo apie kaklą rš. ^ Plepa it girtas, mietus graibydamas S.Dauk. Jos rankom tai tik žarijas graibýt Mrk. Akis graĩbo, širdis nepriima Sch73. | refl.: Galinis graibėsi skrandos kišenėje degtukų A.Vien. Rūkoriai ėmė tapšnoti per kišenes, graibydamiesi, kur degtukai rš. Vėžlioja artyn, graibosi aplink save žemėje ir lupa akmenis P.Cvir. Ko graibaĩs kaip aklas? Skr. [Kalbėdamas su žmogum] nesigraibyk apie save rankom O. | prk.: Čia, didelę iškėlęs ranką, jau graibos kranas nerangus E.Miež. ^ Graibosi kaip girtas tvoros J.Jabl. 2. iš vandens, iš skysčio rankioti, griebti ką: Morta, eik skrylių graibýti Sml. Vaikai jau graĩbo žuvį Šušvė[je] Krk. 3. paviršius, putas, riebumą grieti: Graĩbo smetoną Dkš. 4. prk. graibstyti, ieškoti, rinkti; norėti įgyti: Senų bobų klausydams, daugel šimtų graibydams, gavau aš slinkę, ne darbininkę KlpD61. Jei gera siuvėja, tai visi graĩbo Kp. ^ Gaidžio duotas, avino graibo B. | refl.: Jei ydų graibáis – graibýkis, jei dirbi – dirbk Krtn. 5. vaginėti: Esu baidytas, bet ne graibytas (nesu buvęs apvogtas) Ggr. 6. kiek mokėti, truputį suvokti: O, tas neblogai rusiškai graĩbo Pn. Ar tu vokiškai kiek graibai? Jnšk. | refl.: Koks čia jo mokslas – šiek tiek graibosi (svetimos kalbos trupučiuką moka)! rš. \ graibyti; apgraibyti; išgraibyti; nugraibyti; pagraibyti; parsigraibyti; prigraibyti; sugraibyti; užgraibyti