graužti reikšmė
Kas yra graužti? gráužti, -ia, -ė tr. K, DŽ; B 1. kietą daiktą valgyti, ėsti, krimsti: Kremtu, graužiu SD68. Anei jų (grybų) žmonės renka, anei žvėrys gráužia, jėg bėgdami per mišką galvijai išlaužia A.Baran. Jis obuolį graužia, net jam seilės varva Dglš. Ožka žievę gráužia J. Kiškis gráužia medelius Slm. Voverytė gráužia riešučius Slm. Avis žolę graužia Pšl. Kirmėlės graužia kopūstlapius Rgv. Kiti arkliai ir lovius graužia Grž. | prk.: Ta bobelė verpia ir verpia, graužia ir graužia Grš. Seniau vaikai po kelias žiemas lementorių gráuždavo (mokydavos) ir skaityt nemokėdavo Slm. Gali ramiai, sąžinės negraužiamas, numirti J.Jabl. Artėjančios ekonominės krizės bangos jau graužia buržuazinės ekonomikos atramas (sov.) sp. ^ Darbas dirbti – ne ropes graužti (nelengva) Grl. Bulbas pagynėjo, dar nor kampą graužk Vlk. Nors žemę graušiu, bet savo prižado nelaušiu Ml. Kas valgo mėsą, tegu gráužia ir kaulus Lp. Gryno kaulo nė šuo negráužia Dkš. Duonos plutą gráuždamas, badu nedvėsi Vdk. Palenktą medį visos ožkos graužia Gdž. | refl.: Pelė gráužias pro sieną vidun Š. 2. prk. trinti, zulinti, dilinti; naikinti; kenkti; skausmą kelti: Ai ėda gráužia mano širdelę pilkasis akmenėlis JV771. Šliurė koją graužia Alvt. Kad pasiūsiu jam kelnias, tai dvejis metus graũš nesugraũš (nesunešios) Sb. Vanduo graužia krantą Šn. Smiltys jo veidelį graužia, vilnys jo plaukelius plauja rš. Dulkės graužia akis Šn. Gailus šarmas gráužia rankas Slm. Ašaros graužė jam gerklę rš. ^ Svetimi dūmai akis graužia J.Jabl. 3. prk. neduoti ramybės, prikaišinėti; barti, rieti; įkyriai prašyti; grasyti; įsipykti, įkyrėti: Pats nieko nedirba, bet kai ne tep padirbi, tai gráužia ir gráužia Švnč. Patėvis vaikus gráužia, kaip tik išmano Trgn. Graužia mane tie žodžiai V.Kudir. Tik viena ją graužia – tai ta negarbė I.Simon. ^ Dabar mūsų aukso dienos, kaklo niekas negraužia (nerieja, neuja) Vnž. | refl.: Nuoširdžiai gailėdamasis dėl savo išdaigos, jis graužėsi rš. Jonas graužiasi (barasi) su savo boba Grv. Vienas kitu graužiasi, vienas kitam netinka Rdm. ◊ kaĩp lẽdą (rópę) gráužia puikiai moka: Jis kalbėjo, kaip ledą graužė (labai gerai kalbėjo) rš. Lenkiškai kaip ropę graužia Žem. nagùs (pirštùs) gráužti gailėtis: Gal kada ir gráuši nagùs po laiko Užp. Tu dabar graužk pirštus Ut. šìrdį gráužti teikti rūpesčių: Man to vaiko liga šìrdį gráužia Slm. Vilkas (pavardė) girdėjo tas kalbas, ir širdį kirminas (nerimas) kažkoks graužė P.Cvir. \ graužti; apgraužti; atgraužti; įgraužti; išgraužti; nugraužti; pagraužti; pergraužti; pragraužti; prigraužti; sugraužti; užgraužti