gražus reikšmė

Kas yra gražus? gražùs, -ì adj. (4) 1. dailus, darnaus sudėjimo; mielas: Gražus mūs Vilnius! Gražus kaip reta L.Gir. Diena buvo labai graži Žem. Jam buvo gaila savęs, kad baigėsi gražusis sapnas P.Cvir. Prie kelio augo gražus, jaunas sodas P.Cvir. Kokia graži pro ašaras, kokia graži tėvynė! S.Nėr. Koks gražus mažytis mūsų kraštas, – kaip lašelis tyro gintaro! S.Nėr. Gražus, kaip iš pieno plaukęs Krp. Gražì kaip lėlė Kt. Į grãžią mergaitę seilė sprogsta veizdint J. Mergaitė už gražią gražesnė Rm. Aš ir teip graži; kad nusiprausčiau, būčiau da gražesnė Dbk. Eina až gražaũs ir ima grãžią Dglš. Jauni visi grãžaus (gražūs) Lel. O man tai kad ir in akmenio gyvent, bet su gražiù Ut. Graži žiūrėtie, meili kalbėtie, tik nežinau būdelio BsO170. Gražùs vynas, gardus gerti, gražus pažiūrėti JV148. Jam ir obuolį gražių gražiausią parinko J.Jabl. Apyneli žaliasis, puroneli gražiasis! D15. Graži povos plunksnelė StnD16. Mūsų Tėvynė kas dieną darosi gražesnė sp. Gražus varpo balsas Ėr. Padainuosiu gražią dainą BsO239. Yra gražių̃ pasakų Ėr. Tą knygą aš skaičiau – gražì labai Pn. Gražus paveikslas rš. Šita yra pati gražioji mūsų miesto gatvė rš. Daro kelius gražius, tiesius ir plačius DP30. Ir mes ... teipaja tapsime gražumis VoK19. Toks gražùtis vaikas! Ėr. Gražučiukas vaikiukas A.Baran. Nieko mergaitė – tokia mažučiukė, gražučiùkė Sml. Aukis gražučiukais odos batais Sab. Gražesnėlesnė mergelė rš. ^ Ir pelėdai savo vaikas gražus Dkk. Gražus paukštis negražiai giest B. gražù n.: Čia man visa gražu J.Jabl. Gražu, kai debesys grūmoja S.Nėr. Nieko gražu turguj nemačiau Kp. Šoka kieme jaunimėlis, gražu pažiūrėti JV205. ^ Kad negražu, nusitrink ražu Pšl. gražiaĩ adv.: Gražiaĩ susišukavo Grž. O, kaip tu gražiaĩ rašai! J.Jabl. Tai negražiaĩ rašai! Jrb. Tik jai rūpėjo gražiaĩ nešioti Vb. Visi vaikščioja gražiaĩ (gražiai apsitaisę) Ėr. Gražiaĩ giesta Zt. Alutį gėriau, gražiaĩ dainavau JV1000. Gražiaĩ kukavo girion gegulė Mrc. Tai gražiai bėgo šyvas žirgelis, galvelę palenkdamas (d.) Vlk. Tai gražiai joja raitųjų pulkelis O. Tai kad gražiaĩ (gudriai) pamelavo! Sml. Gražių gražiausiai, žinoma, jis tegali padirbti J.Jabl. Namai turi būti gražesniai išrėdyti srš. gražỹn adv.: Mergaitė augo ir ėjo vis gražyn rš. 2. giedras (apie orą): Šiandie graži diena Pc. Šviesi naktis graži joti J.Jabl. Atsitiko gražiõj į Kauną važiuot Skr. Kas tokioj gražioj matė troboj sėdėti? rš. gražù n.: Rytõ[j], jei bus gražu, vešim dobilus Sml. Kad gražiaũ bus, tai ir ateisiu Švnč. gražỹn adv.: Oras eina gražỹn Ėr. 3. riebus, tarpus, vešlus: Paršai nepigūs, kur grãžūs Ėr. Par juos ar rudenį, ar pavasarį – vis grãžūs gyvuliai esti Sdk. Dabar tu jau gražèsnis – geriau pavalgei, pasilsėjai, bet pirma buvai baisus Nmn. Šiemet visur vasarojus gražùs Pc. Pernai žirniai buvo gražèsniai Slm. gražiaĩ adv.: Gi paršiukai ar gražiaĩ auga? Slm. Visi laukai gražiai žaliavo Grš. 4. didelis, gausingas, apstus: Žiūrovų susirinko gražus būrys rš. Žmonelių gražus pulks giedojo Mž160. Šįmet ir cukriniai davė gražesnio pelno Kt. Už šeškų gaus gražių rublių Ėr. Gali prižiūrėti taboką, turì gražaũs (daug) laiko Pc. Šieno tùri gražaus, da ilgai galės liuobt Ėr. Rudenį, kai gauna buroklapių, tai bent gražaus pieno duoda Sdb. Lytaus gražaus buvo, tai grybai ir auga Arm. Visos garsesnės dainininkės yra jau gražaũs (senyvo) amžiaus JVXVI. Atsiėmė [vaiką] pas save ir davė jam gražius mokslus Tat. Gražių̃ žmonių (daug) buvo suėję Gs. gražiaĩ adv. daug; labai; visai; tikrai: Gyveni, visko gražiaĩ turi Skr. Tas senis gražiai jam užmokėjo BsPIV31. Buvo pasidarę gražiai šilta Mš. Gražiai (gerokai) paskiaus S.Dauk. Gražiaĩ piemenys rugius išganė Nč. Gražiai dykas maišas Ut. Neilgai laukus, ėmė velniai rinktis, ėmė eit – prisigrūdo gražiai pilna gryčia BsPII193. Gražiai jau buvo sutemę, kai grįžome Nmn. Važiuodamas namo, gražiaĩ sušalau Lš. Skarelė per ilgą nešiojimą gražiai juoda pasidarius Trgn. Vaikas gražiai apiplyšęs Alv. Čia gražiaĩ pelės pragraužta Ėr. Lig saulės leidimuisi gražiai užteksim pjaut Srv. Gražiai mačiau, kaip jis ėjo anandie Rm. Gražiai (tikrai) vyras serga, ir tiek Ėr. Gražiai jau miršta, ir gana Gs. Jauti sau gražiai kvapą dirvų ir pievelių A.Baran. Verkia abudu gražiai, ašaros bėga Ėr. ^ Sninga gražiausiai! (pasakyta sningant gegužės mėn.) Ėr. 5. geras, tinkamas, vertingas: Gražiai gražùs tebėra žiponas Vad. Gražì žemė – kur neaugs rugiai! Ėr. Seną žemę išmetėm, o prinešėm gražiõs Rdm. Da triobos grãžios Jnšk. Tai graži smilgiečių iniciatyva sp. gražù n.: Gamta su tavim, rodos, šneka: „Gražu gražu mūs Lietuvoj“ P.Vaič. Tai gražù bus, kad pasivėlinsim į traukinį Sml. ^ Tai gražiáusia, kad tu toks vyras ir žąsino bijai! Alk. gražiaĩ adv.: Reikia imti gražiaĩ, abiem rankom, o ne kap papuolė Nmn. Nešk gražiaĩ – nesudaužyk! Sdk. Čia tėvo viskas gražiai rūpinama J.Jabl. Tą žmogų pažinau, labai gražiaĩ pažinau Skr. Dėl ko mane mažą gražiai auginai? DvD386. ^ Nauja šluota gražiai šluoja J.Jabl. Gražiaĩ gyvename, tvoras kūrename (apie tinginius) Pnd. gražỹn adv.: Tas vaikas tai kuo didyn, tuo gražỹn Slm. | Kuo tolỹn, tuo gražỹn (iron. prastyn) Plv. 6. doras; teisingas; mandagus: Dėkui ažu gražią kalbą Š. Prisiklausė vaikas visokių negražių̃ kalbų, dabar ir paisto Sml. Negražus poelgis rš. Iš tavo apsiėjimų pamačiau, kad širdį turi gražią rš. Čia nieko nėr negražaũs Lp. gražù n.: Gražu yra doroj (santaikoj) gyventi OsG134. Tai negražu kalbėti, kad negražu daryt rš. Teip daryt (skriaust mažesnį) nė gražumo negražù Sml. Davė valią, ir pasidarė negražù (ištvirko duktė) J. Ė ką tu darai, argi gražù teip, ką, tu begėdi! Nj. Kaip negražù, nė gėdos neturi! Skr. ^ Na dabar gražių̃ gražiáusia! (sušunkama, kai kas prastai, nevalyvai ką padaro) Mrj. gražiaĩ adv.: Pasisveikino gražiai ir įėjo į stubą BsPI14. Ačiū tau labai gražiai, kad tu mane iš čion išgelbėjai BsMtI158. Gražiaĩ (gražiuoju, geruoju) tavęs prašau – neik tu tan traktyriun Nmn. Visi gražiaĩ gyvena (sutinka, sutaria), nei pykčių, nei rẽjesčių par juos neišgirsi Dbk. Ė kas teip negražiaĩ kalba, fe! Nj. Gražiaĩ būkit, nedūkit, kad neužsigautumėt (motina pamoko vaikus išeidama) Sml. ^ Kam peštis, gražiaĩ akis išsiimkit Dkš. gražiúoju adv., gražuõ: Nėjo į teismą – gražiúoju susitaikė Gs. Su tavim gražiúoju negi galima gyvent! Ds. Gražuõ prašysi – gausi Grž. ^ Jie gražiúoju akis išsilupinės Srv. 7. malonus, smagus: Telefono ir telegrafo vielos atneša gražių žinių sp. Gražūs spaudos atsiliepimai rš. Kvapas jos negražus RD206. gražù n.: Gražu yra atminti praslinkusias nelaimes M. Valanč. Gražu pareiti, kad lydi balti broleliai LB73. gražiaĩ adv.: Cit, neverki, mergele, mudu gražiaĩ būsiv! JV598. Aš teip gražiai miegojau, mane iš miego prikėlei LB196. Apie tą koncertą kritika gražiai atsiliepia rš. Pirko ... žoles, gražiai kvepiančias BPII3. Ai gražiai kvepia žiedelis, tas rožių pumpurėlis RD85. Aš girdėjau labai negražiai apie jį kalbant J.Jabl. Jam iš burnos negražiaĩ kvepia KI525. 8. tyras, švarus: Oi kad mano rankos labai negrãžios –taisau, matai, kiaulėm! Pn. Gražiausiame (skaisčiausiame) zerkole ... gerai ir dažnai žvalgytis turime DP146. Jaunu gražum̃ vandeniu LB163. ◊ tolì gražù visai, daug trūksta: Miesčioniška kritikos baimė dar toli gražu nėra išgyvendinta sp. Da tau tolì gražù lig broliu (tu dar daug mažesnis už brolį) Slm. Da tolì gražù lig pabaigimu (rauti linus) Slm.

gražus sinonimai

gražus antonimai

gražus junginiai

  • gražus daiktelis, gražus gamtos kampelis
  • Gyvenimas yra gražus
Ką reiškia žodis gražutukai? Visi terminai iš raidės G.