griebti reikšmė
Kas yra griebti? griẽbti, -ia, -ė tr., intr. 1. čiupti, stverti, gauti: Šeimininkė užpykusi griebė šluotą P.Cvir. Nebėr jau pono ir piktų šunų, kurie ne vieną griebė už kulnų T.Tilv. Tuojau griebė kibirą ir nubėgo melžti V.Mont. Daug yra valkatų, kurie be darbo maitinas ir, kampuos belindodami, tik gatavo griẽbia K.Donel. Griẽbė bulius mane durt Prn. Arklys kojom griẽbė šunį Ėr. Kūdikis griẽbia šviesos K. Griẽbk už ragų Dkš. Katei gražu pelė griẽbti Pnd. Negriẽbk tėvui už krūtinės Ėr. Kaip čia gilu – dugno negriebiù! Skr. Griebiamosios galūnės (gyvių padargai, kuriais jie gaudo maistą, puola priešą) rš. Žodį griẽbia iš šę, iš tę (vieną žodį pasako lietuvišką, kitą rusišką) Gs. ^ Nė vienas negriẽbia už degančio galo Pšl. Velnias negriebia savo vaikų (apie prastą žmogų) prš. Griebdamas kitą kąsnį ir tą patį išmesi LTR. Ir vilkas pirmą kartą nežino, kaip griebti avelę LTR. Kas greit bėga, tą bala griebia LTR. | refl.: Meisteris ūmai nutyla, griebiasi už prieširdžio P.Cvir. Kada nebeliko kulkų, jis griebėsi granatų rš. Ta motina griebėsi vaiką prie savęs galvą ieškot BsMtI157. ^ Skęsdamas ir už šiaudo griẽbiasi Pn. 2. plėšti, vogti: Iškeliavo grobio griebti rš. 3. traukti iš kur nors (iš gilumos, iš vandens...): Žiedelį begriebdamas aš pats jaunas nuskendau (d.) Grl. 4. paviršių grieti, imti: Neturiu čėso ilgai kalbėti – reikia pienas griẽbt Slm. 5. kertamus javus (rugius, kviečius) nuo pradalgio rinkti: Aš kviečius kirtau, o ji griẽbė Skr. Siuntė martelę rugelių griebti Kbr. Nusipirko pjaujamą ir griebiamą mašiną rš. 6. greit pagavus, valgyti, gerti: Jei viduriai palaidi, tai mėlynių tegu griẽbia Skr. 7. imti, siekti: Dabar jau dienos striukesnės, griẽbia nakties po daugiau Ėr. Dabar jau į rudenį griebia Skr. Pora valandų važiuosim, gal daugiau ir negriebsim Lp. Kiaušinis per keturias minutes suverda, o kai tik penkias griẽbia, tai per kietas Gs. 8. gauti, laimėti, pelnyti, nešti: Ji gerą vyrą griẽbė Ss. Už linus ir gerai griebė [pinigų] Gs. Griebė kaip už kviečius (brangiai) LTR. Šiandie geras oras, kad griebsim, tai griebsim žuvų! Lp. 9. refl. gaivintis, stiprėti, gautis: Kai arkliai pradėjo gauti vikių, ir ėmė griebtis (penėtis, gerėti) Žvr. 10. imti (pradėti) ką veikti; sukrusti; stengtis imti naudoti ką: Viską griẽbia dirbti Ėr. Griẽbsim pūdymą arti Rm. Ir griebė mušt tą velnią BsPIV48. Jau rytoj turbūt griebsim į miežius Skr. Arklys griebia zovadu Vaižg. | refl.: Puolė šen, puolė ten, nežinodamas, ko čia dabar griebtis A.Vencl. Daktaras Mastaitis ginčijosi, griebdamasis plataus masto argumentacijos rš. Visi žvėrys ir paukščiai ... griebėsi už darbo BsPIII55. Griebėsi stenėdami, ir supūtė (sukūrė) gyvenimą Antš. Nė kiek nesigriẽbia prie darbo (apsileidęs, tinginys) Sml. Kad teip griẽbiasi mokytis, tai reiks leist ir toliau Sml. Pavasarį kad griebės želt ir moteika, ir kita žolė Bsg. Nei kiek nesigriebia šalti Ėr. Rytais šalnos vis griebiasi Ėr. Apsirgo kas, tai laukia ir nesigriebia jokios pagelbos V.Kudir. 11. smogti: Iš nežinių kad griẽbė su lazda Gs. Kaip griebė kardu, nukirto visas šešias galvas BsMtII66. Griebk jam atsiraitęs rš. 12. liesti, kliudyti, siekti: Kelias blogas – rogės žemę griebia Ėr. Žiūrėk, kad mašina pirštų negriẽbtų Ėr. Palindo vištukai po klėčia, tai lytus jų negriebė Gs. Kur labiau griebia vėjas, medžiai visiškai tušti rš. Spindulys griẽbė (fotografuojant), todėl mudvi prastai išėjome Skr. ^ Tos siūlės – kur griebta, kur ne (nerūpestingai dirbta) Kt. 13. spausti (imti į nagą): Aš tave griebsiu pagal visus karo meto įstatymus rš. 14. skaudinti, gelti, jaudinti: Šaltis griebia už burnos, už ausų Ėr. Rytą tep griebė į rankas, o aš be pirštinių Alk. Jau kad už krūtinės griebia (labai stiprus gėralas), tai kas tę per gerumas? Pl. Griebtas biskį arklys (su dusuliu) Zp. 15. suprasti, mokėti: Rusiškai moka ir lietuviškai po kiek griebia Vel. ◊ už širdiẽs griẽbti labai jaudinti: [Girdėjo verkiant] taip graudžiai, kad net už širdies griebia rš. \ griebti; antsigriebti; apgriebti; atgriebti; įgriebti; išgriebti; nugriebti; pagriebti; pargriebti; pergriebti; prigriebti; sugriebti; užgriebti