gyvuonis reikšmė
Kas yra gyvuonis? gyvuonìs sf. (3a) Ds, Všn, Jrb, Vl, gývuonis, -ies sm. (1) Grš, gývuonis, -io sm. (1) Kbr, Lš, Pbs, gyvuonỹs sm. (3a) Srv, Lp, Lš 1. vieta po nagu; rago vidurinė dalis: Visą nagą nuvarė, liko tik viena gyvuonìs Všn. Karvė nusilaužė ragą – liko viena gyvuonìs Ds. Karvė nusdaužė ragą su gývuoniu Krok. Įsipjoviau pirštą net iki gývuonio Vs. Net po pačiu gývuoniu sukimas persimetė Mrk. Nusilaužiau nagą iki pačios gyvuoniẽs Jrb. Nusibrõzdinau nagą iki gývuonio Jrb. Avino rageliai minkšti, vieni gyvuoniaĩ Skr. Nedurk giliai – pasieksi pačią gývuonį Ds. Įvarė uknolį pačion gyvuoniñ Všn. Nusiplėšė nagą iki paties gývuonies Dkš. Kad gývuonis pajuodęs, tai varys nagą Gs. Ravėjant atplyšo nagas su visu gývuoniu Slm. Nagą ligi gývuonio nukirpau, tai dabar skauda Vlkv. Nagą sugadino lig paties gývuonio Ds. Žaloji nusilaužė ragą su visu gývuoniu Skr. Pirštą nusimušiau, kad net gyvuonỹs pajuodo Mrj. 2. geluonis (bitės, vapsvos...): Kaip bitė iñgilia, tai ir gyvuonỹs palieka Lbv. Bitė be gývuonio miršta Kč. Kai gyvuonỹs yra, tai tinsta Kbr. 3. gyvatės liežuvis: Gyvatės gyvuonỹs Lš. 4. voties vidurinė dalis, geluo: Šunvotės gyvuonỹs jau ištrauktas Pjv. 5. gyvybė: Su geluoniu iš bitės ir gývuonį ištraukia Vlkv. 6. prk. skaudžioji vieta: Kančia man drasko patį širdies gyvuonį rš. ◊ ikì káulo gyvuoniẽs labai (įgriso): Įgriso man iki kaulo gyvuonies šitoks mūsų gyvenimas J.Balt.