įbraukti reikšmė

Kas yra įbraukti? įbraũkti, -ia, į̃braukė 1. tr. R, K įterpti, įsprausti, įbrukti: Įbraũk lopelį į vidų ir atsiuvinėk Šts. Sesuo broliui į ranką į̃braukė duonos J. Įbraukė jai į saują net tris variokus Žem. Įbraukus po voku tepalo, akis reikia minutę trinti P.Aviž. Šuo, kaltūnuotą uodegą į kojų tarpą įbraukęs, bėgo šalip LzP. | prk.: Reikėjai tik įbraũkti (duoti kyšį), tujau būtų kitaip pradėjęs kalbėti Up. | refl.: Žolė ma[n] buvo įsibraũkus į nagą, i skauda daba Jrb. 2. tr. J uždegti (degtuką): Įbraũk degtuką lempai uždegti Stlm. | refl.: Man nereik daug degtukų, tik įsibraũkt Skr. 3. tr. įsprausti sienojus į lizdus šuluose: Sienos medinės, įbrauktos į mūrinius stulpus Krsn. Tarpai buvo užtvarstyti gulsčiomis lentomis, įbraukiamomis į stulpus Vaižg. 4. intr. Kv greitai įvažiuoti, įeiti: Kažkas su važeliu įbraukė į kiemą Pn. 5. intr. juok. įkirsti, primušti: Ar gerai jam į̃braukė? Ds. 6. refl. juok. prisigerti: Nuvažiavę į miestą, įsibraũksime gerai Jrb. Aš jį esu mačiusi gerai įsibraũkusį Skr. ◊ liežùvį įbraũkti apskųsti, įduoti: Kas nors įbraukė liežuvį ir suėdė žmogų Šts. \ braukti; antbraukti; apibraukti; atbraukti; įbraukti; išbraukti; nubraukti; pabraukti; parbraukti; perbraukti; prabraukti; pribraukti; subraukti; užbraukti