įgalėti reikšmė
Kas yra įgalėti? įgalė́ti, į̃gali (įgãli), -ė́jo tr., intr. 1. žr. pagalėti 1: Čia šikšnosparnio širdis taipo nusigando, kad šikšniniai jo sparnai jau lėkt n'įgalėjo K.Donel. Ar įgalėsi viską padaryti? J.Jabl. Aš neįgaliu jo vienas įveikti Ėr. Kiek įspėsime ar įgalėsime padaryti, ateitis parodys Vaižg. Jo visi draugai, o pešasi, o mušasi, kaip tik katras ingal BsV285. Prūsai, regėdami save neįgalinčiais, pavadino lietuvius ir žemaičius S.Dauk. Tokiam vaikui šitas mokslas dar neįgãlimas Š. O visi taisosi ir savo gyvenimo būdą kiek įgalėdami kitaip Vd. Pamatė ... vaikiną kiek įgalint vandeniop atbėgantį maudytis BsV372. Aš save ir visus man priklausančius papenėt įgalėčiau KlM740. | refl.: Austi irgi neįsigali, prie to neturi nė įtaisų audimui Žem. Įsigãlįs (pasiturintis) žmogus, nenušapęs buvo Šts. 2. plg. galėti 3: Kaip tamsta beį̃gali? Užv. Vakar įgalė́jau dirbti, o šiandien toks neįgalį̃s (neįgãlįs) J. 3. apgalėti, nugalėti: Tėvas žiūri, kad jau sūnų įgalė́ti neįveiks Vlkv. Kaip jiedu kur susikabindavę, tai vis baudžiauninkas jį ingalėdavęs ir ingalėdavęs, nes buvęs drūtesnis BsV293. Įgalėjo prieš juos taip, jog nuogi ir išronyti išbėgo iš anų namų BtApD19,16. 4. refl. įeiti į galią; įsikeroti, įaugti; išsiplėsti: Šį pavasarį ūmai įsigalėjo šilima P.Cvir. Šalta ir niūri žiemos naktis įsigalėdavo anksti ir be galo ilgai drūnėdavo, prislėgusi žemę rš. Lietuvoje galutinai įsigalėjo socialistinė santvarka (sov.) sp. Buvo jau įsigalėjus žiema Mš. Sūnus įsigalė́jo (į darbą), t. y. dirba dideliai (?) J. Nakties tamsa įsigali J.Jabl. Pelės labai įsigalė́jo mūsų namuose, reikia katės Š. Rymionys toje gadynėje teip buvo įsigalėję, jog didžiuodamies klausinėjo, ar bėr kame giminių šioje pasaulėje, kurios rymionų neklausytų S.Dauk. Piktžolės kai įsìgali [lauke], tai sunku ir išnaikinti Jnšk. Gera buvo jam įsigalėti, kad vaikai padėjo Upt. Ir įsigalėjo balsai jų BtLuk23,23. \ galėti; apgalėti; įgalėti; išgalėti; nugalėti; pagalėti; pergalėti; pragalėti; prigalėti; sugalėti; užgalėti