įgerti reikšmė

Kas yra įgerti? įgérti, į̃geria, įgė́rė 1. tr. lūpomis įtraukti (į burną): Įgerdamas į burną po valandą palaikyk ir išspjauk Gršl. Įgeriu ką savęsp SD160. O da neįgė́riau į pusę kriuzelio, mergužėlė lelijėlė šnaira pažiūrėjo JV997. | prk.: Žmogus neteisybę įger kaip vandenį CII372. | refl. tr., intr.: Įsigė́ręs vandens, purkšk akysna Š. | prk.: Tėvai mane gerte įsigertų (pamiltų, labai norėtų) V.Piet. 2. intr. galėti gerti: Karšta kava – negali įgért Gs. Nė neį̃geriu, taip macni arbata, alus J. 3. intr. pajėgti daug gerti (svaigiųjų gėrimų): Jis gali gerai įgért Alk. Tokia kul̃zė (maža mergaitė), ale daug į̃geria Gs. 4. intr. už gėrimą įsiskolinti: Ar daug jau būsime įgėrę, suskaityk, šinkorėli, gal nebeišsimokėsim Š. 5. intr. kiek apsvaigti nuo gėrimo, įkaušti: Įgėrei, tai ir kalbi niekus Slm. Senis įgė́ręs, t. y. daug gėręs J. Buvau tą dieną įgė́ręs, tai ir susipešiau Alk. Nor ingėrę, bet negirti, išsiskyrėm visi tvirti O. | refl.: Nenorėk įsigerti savo nepridėjęs Rs. Tep įšutęs, tep įsigėręs Alk. O mes, būdavo, namie įsìgeriam Vlkv. 6. tr. užgerti: Mano alutis, saldus midutis – intgėriau mergelę baltai raudoną KlpD88. 7. tr. įsiurbti, įtraukti: Juodžemis 1/3 savo svorio teįgeria vandens rš. Įgeriąs popierius N. | refl.: Sūdant šaltą mėsą, druska giliau įsigeria rš. | prk.: Ko nor žmogus iž jaunystės įsigeria, tąja ir paskujajais metais užlaiko DK9. 8. refl. įsidegti: Ažpilk gerai anglius vandeniu, kad neinsigertų̃ Ds. Keliose vietose kibirkštys stengėsi įsigerti į įkaitusius šiaudus V.Kudir. \ gerti; antgerti; apgerti; atgerti; įgerti; išgerti; nugerti; pagerti; pargerti; pergerti; pragerti; prigerti; sugerti; užgerti