įkalti reikšmė
Kas yra įkalti? 1 įkálti, į̃kala, į̃kalė (įkãlo) 1. tr. įmušti, įvaryti kalant: Tą vinį įkálk į sieną J. Įkalu, įmušu SD392. Sienoj inkálta lentukė Klvr. Raudonas semaforas lyg milžino akis įkaltas tamsoje K.Kors. Įkalu vinį R115. Įkalti kuolelius JD1072. Tada rikes tolyn įkala K.Donel1. Stovi kaip įkaltas BŽ55. Pri žemės kaip įkalti buvom Šts. Aš tuos akinius užsidėjau, rodos, kad kitas akis į̃kaliau Skr. | refl. tr., intr.: Įsikálk sienon vinį, tai turėsi kur rūbus pasikabinti Š. Įsikaliau kalne kuolaitį KlvD250. Dantys yra įsikalę į žandikaulių duobutes rš. ^ Mietu nesusijuosi, virve neįsikálsi Jrb. 2. intr., tr. prk. įdėti į atmintį, įsakmiai įsakyti: Įkalti į galvą BŽ43. Kvailam vis tiek į galvą proto neįkalsi Lš. Mokyklose mokslą vaikams kalte įkala rš. Kiek jam įkalė, tiek žino Šn. | refl. tr., intr.: Į galvą įsikalė mintis, kad jis jau miršta rš. Kad geriau įsikalčiau kiekvieną žodį, skaitau garsiai P.Cvir. Kai kokį vinį insikaliau galvon, tai ir nepamirštu Kb. Viena (pasaka) giliai pomėtyj mano įsikalė BM24. 3. intr. prk. įdirbti, uždirbti: Juk jau daug pas jį yra įkalta, bet neturim iš ko atiduot, ir tiek Jnš. 4. tr. surakinti, į pančius įdėti: Į geližius įkalei Ns1832,3. ◊ į gálvą (kãktą) įsikálti gerai įsidėmėti: Inskãlo galvõn durną mislį Ds. Tai ir įsikalkit kakton: ne tas stipras, kas smogia, bet kas atlaiko rš. \ kalti; apkalti; atkalti; įkalti; iškalti; nukalti; pakalti; parkalti; perkalti; prakalti; prikalti; sukalti; užkalti
įkalti junginiai
- įkalti į galvą