Kas yra įmotė? į́motė sf. (1) BŽ590, GK1937,24 moteris, kuri įsidukrina, įsisūnija svetimus vaikus, pavaduoja tikrą motiną: Vincukas labiausiai mylėjo mažiausią seselę Elzytę, rasitdėl to, kad buvo jai tarsiįmotė Pč. Ir mergaitė, ir jos įmotė apie tai jau seniai girdėjo rš.