išbėgioti reikšmė

Kas yra išbėgioti? išbėgióti iter. išbėgti: 1. K. 2. Visi išbėgiójo, tik aš viena namie likau Gs. 3. Ano visa šeimyna išbėgiójo [šalin] Grg. | refl.: Kitą dieną darbininkai išsibėgiojo, išsislapstė sp. 4. intr. išnykti, išsisklaidyti: Debesys išbėgiojo, išsisklaidė rš. | refl.: Iš ryto buvo tep apsiniaukę, bet įdieny[je] ėmė ir išsibėgiójo Brt. 5. refl. bebėgiojant išalkti: Ir valgumas jaunų, išsibėgiojusių vaikų Vaižg. \ bėgioti; apibėgioti; atbėgioti; įbėgioti; išbėgioti; nubėgioti; pabėgioti; perbėgioti; prabėgioti; pribėgioti; subėgioti