išbėgti reikšmė
Kas yra išbėgti? išbė́gti intr. 1. R45 išlėkti, iššuoliuoti: Prašvitus vaikai išbėgo į kiemą V.Mont. Kaip ugnies pagavęs išbėgo greitai Grž. ^ Kad tu laukais išbė́gtum (kad tu pasiustum)! J. ║ pajėgti greitai bėgti: Tas arklys gerai išbėga Kp. ║ tr. greitai atlikti: Ji mislijo tą audimą kaip bėgte išbėgti LTR(PnmA). ║ refl. KlvrŽ palenktyniauti: Einam vedu (mudu) išsibė́gti, matysiam, katras greitesnis Pkl. 2. greitai išeiti: Išbė́go visi į vakarėlį, tik aš viena namie likau Gs. 3. pasitraukti, pasprukti norint ko nors išvengti: Amerikon išbė́go nuo vaisko Lp. Mes, seneliai diengalėliai, kur mes pasidėsma, tyko mumis maras grobti, kur mes beišbėgsma JD503. ^ Norint čia išbėgsi, kitur vargas atsitūpęs tavęs lauks B. | refl. Štk: Aš išsibė́gau nu tos savo dėdinos Mžk. 4. išvarvėti, ištekėti: Paseno mūsų šunelis, akys išbė́gusios, dantų nebtura Vvr. ║ išsilieti per kraštus beverdant: Nudenk puodą, kopūstai išbėgs Sdk. Pakūrė didelę ugnį, ir išbėgo visas puodas Ldk. ║ išsiveržti (apie ugnį): Nuvirto nu kits kito tie pagaliai [pečiuje], ir išbėgo ugnis Erž. 5. praeiti (apie laiką, terminą): Jau veik devyni metai buvo išbė́gę Jrk101. Prabėg meteliai, išbėgs amželis, dar nesugrįžt sūnelis KlvD353. Vekselio čėsas jau išbė́gęs KII292. ^ Laikas ir duris uždarius išbė́ga Slm. 6. išplaukti (apie laivą): Ui ir išbėgo iš Minės kiemo geltons, puikus laivelis KlpD10. ║ išplaukti (laivu): Į kitą šėpį nuvedė, ir vėl į jūres išbėgo Ns1856,2. Išbėg išbėgo iš Rusnės kiemo du jaunu žvejytėliu RD32. Žėgliais paleistais akrūtu išbėgmi R10. 7. pranykti: Mano visi miežiai išbė́go; jis vėliau sėjo, jo neišbė́go Brž. | Tenai ižbėgs gailėjimas ir nuliūdimas DP542. Visos giesmės išbė́go (užmiršau) Ad. 8. labai išaugti, į aukštį ištįsti: Jis da jaunas, tik toks išbė́gęs Mrj. Ta vyšnikė tokia išbė́gusi, laiba Skr. Pušelės išbėgę kap meldos Kb. Po medžiais javai tik išbėga, o grūdų nebūna Vrn. Runkeliai tik į lapus išbė́go Grl. Bulbos pavėny labai išbė́ga Dgl. | Laibučiai, dangun išbėgę kuoreliai rš. ║ prk. išaugti (iš kokios padėties): Sūnus buvo tik iš piemenio išbėgęs, bet nebuvo dar bernas Rm. ^ Didžių nepavijom, mažų išbėgom B. Tikrai geri nėr, o iš piktų išbėgę B. ║ išaugti (drabužius): Vaikas neturi kuo apsirengti, išbėgęs iš visų drabužių Jnš. 9. išeiti (apie laikrodį): Ale tai išbėgęs laikrodis, suku suku ir vis neprisuku Skr. 10. refl. be laiko gimti: Du sūnūs išsibė́go dėl sumušimo Gdr. ◊ iš kū́no (véido) išbė́gti sunykti, suliesėti: Aš šiais metais labai iš kū́no išbė́gau ir sveikatos daug nustojau Ml. Per tas dienas visiškai išbė́gau iš véido Grž. \ bėgti; antbėgti; apibėgti; atbėgti; dabėgti; įbėgti; išbėgti; nubėgti; pabėgti; parbėgti; perbėgti; prabėgti; pribėgti; subėgti; pasubėgti; užbėgti
išbėgti junginiai
- (verdant) išbėgti