išgerti reikšmė
Kas yra išgerti? išgérti, ìšgeria, išgė́rė 1. tr. gerti iki nebeliekant, iki pabaigos: Kas lieka, puodžius išgeria vienu užsivertimu P.Cvir. Vienu malku ižgert SD48. Teip karšta, kad išger̃čia visą viedrą Šn. Šiandie šilta, visą izboną giros išgérčia Grš. Jei išgértum šitą alų, įpilčiau saldesnio Jrb. Išgėriau aš ten dvi ar tris čerkeles P. Gurkšt išgė́rė senis visą stiklelį liki dugno J. Didžiausi gėrėjai neišger̃s pusgorčiaus nuo daikto J. Išger̃ (išgerk)! Lkm. | prk.: Išger̃s jis tau, vaikeli, sveikatą Upt. ^ Jūros neišsemsi, upės neišgersi Šll. Nespjauk į vandenį, pats išgersi Jnš. išgertinaĩ adv.: Alus ir degtinė – išneštinai ir išgertinai rš. | refl. tr.: Eik išsigerk savo kavą Ėr. Išsigėriau stiklužėlį už save mažesnį Ašb. Jis sau išsigėrė ir kitą BsPIV46. Būras, magaryčias išsigėręs, ... važiavo namo BsPI92. išsigertinaĩ adv.: Išsigertinaĩ ir išsineštinai BŽ481. 2. intr. apsvaigti nuo svaigiųjų gėrimų: Grįždamas iš turgaus gerai išgėręs, pavirto kniūpsčias ant kelio P.Cvir. Ir susipeša jie išgėrę, ir susitaiko rš. Išgėrusiems daugiau ėmė kaktos rasoti, pakaušiai kaisti Žem. 3. tr. prisigerti, išplauti (?): Išgerta vandenio žemė Ėr. 4. tr. sulesti: Miežius žvirbliai teip išger̃s, kad nereiks ir pjaut Trgn. 5. tr. prk. iškirsti, išmušti: Su akmeniu vaikui akį išgėrė Šl. ^ Kai daviau katinui išgert (sprigtuką), tuoj nuo stalo nukūrė Vj. \ gerti; antgerti; apgerti; atgerti; įgerti; išgerti; nugerti; pagerti; pargerti; pergerti; pragerti; prigerti; sugerti; užgerti
išgerti junginiai
- išgerti iki dugno, išgerti už ką, išgerti už ką/į kieno nors sveikatą, išgerti į kieno nors sveikatą