išsižiojėlis reikšmė

Kas yra išsižiojėlis? išsižiójėlis, -ė smob. (1) 1. NdŽ kas išsižiojęs, vis pravira burna: A, toks išsižiójėlis – jam vis apatinis žandas paleistas! Slm. Kad pamatytų šituos didžiulius, panašius į girios žvėris, išsižiojėlius J.Jabl. Negabi vaikai dažniausiai būna išsižiojėliai Slnt. 2. kas daug kalba, plepys; kas vis rėkia, rėksnys, verksnys: Ką tu tik tam išsižiójėliui pasakysi, tuoj jis visam kaimui išplepės Gs. Baisi išsižiójėlė: rėks, kitiem pasakos Gs. Tas jų vaikas baisus išsižiójėlis Mrj. 3. prk. kas nepastabus, negudrus, per daug lėtas: Išsižiójėlis yra tas, kurs knopso ar vaikščioja ir nieko nemato Sr. Koks išsižiojėlis pasakytų neklausiamas J.Jabl. Kas tu do per vyras?! – išsižiojėlis, stuobris, supuvėlis Žem. Toks išsižiójėlis nė žąsų nepaganytų Up. Kitas dvylikos metų tebėra paskutinis išsižiojėlis Blv. Ė toks išsižiójėlis: anas vis išsimeta (pameta ką nors) Ds. Toks išsižiójėlis: kur ką turi, ir palieki Sdk. Tokio išsižiójėlio niekur neleisk Dg. Neik kaip išsižiójėlis – ravan da išvirsi Paį. Tatai gi, išsižiojėle, neaždarei šunio BsPII298.