išsprukti reikšmė

Kas yra išsprukti? išsprùkti intr. 1. Jzm, LL320, Rtr, Š, Jnšk, Pln išbėgti, ištrūkti: Visur pastatyti sargai, nėra kaip išsprukti J.Jabl. Šešuras tinkinas (tenkinas) beišsprùkęs iš ten, bo yra kaltas J. Tokį tarpelį gavęs, išsprùko šuo ir nubėgo J. Jaunesnysis brolis tep pat vieną dieną išspruko su savo žvėriukais medžioti LTR(Žal). Nelaukė karo pabaigos, išsprùko anie vėl į tą savo Vokytiją Trk. Liokajus, išsprùkęs iš tos gryčios, bėgo griūdamas BM34(Vb). Aš, apsidirbus savo darbus, vis grybaut išsprunkù – labai dygsta visokios grybės Krs. Greit aš jau išspruksiù (būsiu išrašytas) iš ligoninės Adm. Mykolą, tą girdžiant, apėmė baimė, bet jis tylėjo ir mislijo, kad nuo prapulties niekaip nebišspruksiąs BsPII77. | prk.: Kai pastabus (akylas) bet ką žiūrinėja, nė viena smulkmena neišsprunka iš po jo akių rš. ^ Sakyk žodį ir žiūrėk, kur durys, kad paspėtum išsprukti Sln. Išspruko kaip paukštis iš nagų M. Išspruko it paukštis iš spąslų VP19. Išsprukus iš skylės, lekia kelias mylias (kulka) Jrg(Pn). 2. išsiveržti, išsprūsti: Lubų viduryje žiopso aukštinis, par kurį išsprunka dūmai ir garai Blv. | prk.: Sučiaupk burną, kad dar koks žodis neišspruktų Grž. Man tas žodis nenorint išsprùko Brs. ^ Balsas iš burnos – kap žvirblis iš tarbos: išspruko, ir nesugausi KrvP(Srj). | refl.: Ne just nejunti, kaip žodis išspruñkas Krš. ◊ ãkys iš kaktõs išsprùko apie didelį nustebimą: Tai išgirdus, man ko tik akys iš kaktos neišspruko Vaižg. \ sprukti; atsprukti; įsprukti; išsprukti; nusprukti; pasprukti; parsprukti; prasprukti; prisprukti