jausti reikšmė
Kas yra jausti? 1 jaũsti, jaũčia (jaũta ž.), jaũtė tr. BŽ614; R118, M 1. justi išorinius ir vidinius dalykus: Oro permainą aš savo kauluose jaučiu P.Cvir. Jis nieko nebejaučia, nieko nebegirdi rš. Aš jaučiù vėją pučiant K. Aš jaučiù skaudėjimą K. Nejaučiu, nematau SD174. Ar jauti atlyjant? J.Jabl. Ji (ta koja) man jau vis jaučiamà (buvo jautri, kad kiek, ir skaudėdavo) J.Jabl. Kaip musės jaũčia valgymą, visos susirenka Krkn. Oi kad aš gėriau dieną ir naktį, dar savo galvelėj nejaučiu nieko DvD276. Tiek pailsau lėkdamas, kad kojų nèjaučiau Alv. Viduj pušynėlių jauti sau gražiai kvapą dirvų ir pievelių A.Baran. Ką tik jauti, vis ramu: širdį glosto, griaudžia A.Baran. Švęsti Lietuvos medžiai nejautę nuogalio: rausvasai žiemos lapas sulaukdavęs žalio A.Baran. Jauti smarvę M.Valanč. Katė jaučia pelę Ėr. Nieko nejaučia su viena ranka Ėr. Šuo svetimą žmogų jaučia, tai loja Dkš. Vasarą su šiltoms dienelėms jaũčiame grįžtant K.Donel. Dūšelė (širdelė) jaučia, ale nepasako Arm. Ar jie (špokai) badą jaučia, kad taip lekia į vyšnias? Skr. Kas dainuoja, tas vargo nejaučia TŽV602. Su tokiais kailiniais nejaustum oro Ėr. Jautiegu tu širdy savo PK9. Viduriuose dūšia nejaučia tikrojo linksmumo DP214. Visur ... ligas sunkias jaučiam Mž435. | Jokie nepasisekimai nepalauš energijos žmonių, jaučiančių ir iš tikrųjų matančių savo glaudžius ryšius su revoliucine klase rš. Jaučiu daug naujų jėgų darbui ir kovai sp. Ar tu jauti didybę šių dienų? sp. Nuskambo juokas, kuriame jausti grūmojimas, perspėjimas P.Cvir. Lietuvių tauta jaučia didžią laimę, galėdama įnešti savo indėlį į visos liaudies reikalą (sov.) sp. Didelis politinis ir darbo pakilimas jaučiamas rajono mechanizatorių tarpe (sov.) sp. Tylėjo ir kiti, nedrįsdami drumsti tylos, kurioje tartum buvo jaučiama žuvusiųjų dvasia J.Balt. ^ Kur jaũčia, ten siaučia, kur miela, ten akys J. Ant savęs meškos nejauta, ant kito ir blusą pamato Šll. jaũčiamai adv.: Jaučiamai (aiškiai) jis man gesin gyvybę Vd. | refl.: Nuo tų liekarstų ma[n] nesijautė geriau Gs. Čia druska nesijaučia Rm. Ar krapai jaũčiasi (įdėti į valgį)? Ėr. Ligos nesijauta jokios Vg. Darbininkų klasė jaučiasi padėties šeimininku rš. Kur jis užeina, jaučias kaip namuos T.Tilv. Jautėsi jau po vidunakčio A.Vien. Motiniškos širdies šilima jautėsi jos žodžiuose ir veiksmuose A.Vien. Peliksis jautėsi tiesiog didvyris rš. Jauties žmogum ir šeimininku kolūkių žydinčioj šaly E.Miež. O kai baigi rašyti, – tarytum iš pirties išėjęs, ir lengvai, ir maloniai pavargęs jautiesi P.Cvir. Jaustis nereikalingam – štai kas blogiausia šiuo metu J.Balt. Ir lyg karys rašytojas vėl jaučiasi šiandieną, kai priešą smogia žodžių ugnimi drąsia K.Kors. Kaimo darbo žmogus, pasukęs kolūkio keliu, vis stipriau jaučiasi visišku gimtosios žemės šeimininku (sov.) sp. Ir jie jaučiasi kalti esą J.Jabl. Jis jaučias nekaltas Žml. Girtuoklis, ir purvynan puolęs, jaučias pūkuose Ds. Pavasarį jautėsi tikras atgijimas rš. Aš nesijaučiù nieko bloga padaręs Š. Niekada nesijausdavau kuo nuskriaustas arba pažemintas J.Jabl. Stipriai kaip liūtas toks kovoj', kurs vyru jaučias RD191. Jis nesijaũčia (nežino, nenumano ką darąs) K. Jis iš baimės nejaũčias, jam baimė ūmą apėmusi KI154. Apmirštu, pastimpu, nesijaučiu (netenku sąmonės) SD143. Nieko nesijaučiu, bet ne tame nuteisintu esmi SPI117. Gerai jaučiasi SPI5. Jei jam ant to notsakysi, išmanys apie tave, jog tai tiesa ir jog tame jauties DP130. Avis ..., pūsčioje klejodama, jaučiasi negerai esanti BPII224. 2. numanyti, žinoti (iš anksto): Kaip jautì tėvą pasielgsiant? NdŽ. Jeigu jauti, kad jis turi pinigų, tai prašyk Pc. Ar nejauti kur mum avytės veislei? Pc. Jaust tai jaučiu, kokiu keliu reikia eit Kp. Gal jauti, kur čia gyvena tas žmogelis? Kp. Dar kažką jauta mano nosis tavo maišelėj BsPII13. Rudenį artinantis jaučia ir kregždės J.Jabl. Jaučiù (apytikriai žinau), kad jis da turia pinigų Slm. Šaltas miegas, alų jaučiant kubile Sch89(B). Jaučiu kieme mergužėlę LB70. Ai, jaučiù, jaučiù pakelė[je] mergelę JV644. Ten mano širdelė panelę (mergelę) jautė J.Jabl(Gdž). Jaučiu dvarelį šalia vieškelėlio, jaučiu savo panytėlę po dvarą vaikščiojant (d.) Pnd. Gal kur jauti man kokią mergą, prirodyk Ds. | refl.: Ir jis jautėsi (vylėsi, tikėjosi) gyvas išliksiąs J.Jabl. 3. BPII46, Vln40 nemiegoti, budėti: Jaučiąs, budrus SD37. Lig vėlumo jaut, o ankstie kel M.Valanč. Sargyba jautė, ir trisu užstojo jam kelį MitIII114(M.Valanč). Kožnas gaspadorius savo namiškiams ir kaimynams įsakytų per naktį jausti, kad nelaima juos staiga neužpultų S.Dauk. Buvo piemenys toje šalyje, jaučianti ir serganti (= serginti) sargyba I. Piemenėliai jautė ir kalbėjo, sergėdami savo keltavėles Gmž. Jauskitėg (aba budėkite) Ev. Miegok gerai, o aš jausiu už tave P. Budrumis ir jaučiantiemus alga yra pazopostyta DP554. Kad žinotų ūkinykas, kurią adyną vagis turėtų ateit, jaustų vienok ir neduotų pakast namų savų DP552. Palūkėkite ir jauskite su manimi DP148. Aš miegmi, o širdis mano jaučia DP79. Sergti, jaut, gin ir rėdo Mž70. | refl.: Kad visados jaustumiamos ir gatavotumiamos į taip didę kelionę P. 4. Š aprūpinti maistu, maitinti; puoselėti: Tasai išmokęs savo bičiulius javus dėti ir auginti, idant anie galėtum kūną savo jausti, misdamys grūdais ir vaisiais S.Dauk. | Kaip įmanydamas jausk tu tą gyvolį, bene iškutės par žiemą Plt. Aš išmokysiu savo mergytę ... anytą jausti, šeimyną bausti, mane gražiai apskalbti KlvD96. 5. refl. P apsirūpinti: Žmonys jautas su druska Trk. \ jausti; apjausti; atjausti; įjausti; išjausti; nujausti; pajausti; perjausti; prajausti; prijausti; sujaūsti; užjausti
2 jaũsti, jaũčia (jaũsia), jaũtė (jaũsė) žr. jauti: Visą pievą baigia kurmiai jaust Ds. Kiaulė jaũčia žemes Svn. | Ką tu ten jauti? Kp. | refl.: Samtį kažno kur padėjai, tai jaučiaũs, jaučiaũs Kp.
jausti junginiai
- jausti (skonį), jausti kam nors silpnybę, jausti malonumą, jausti pasitenkinimą