kabalduoti reikšmė
Kas yra kabalduoti? kabaldúoti, -úoja, -ãvo intr., kàbalduoti, -uoja, -avo 1. sunkiai eiti, krypuoti, vos vilktis: Tas arklys teip sunkiai kabaldúoja, matyt, senas Dgl. Avys kàbalduoja su branktais Šk. Supančiotas arklys kabaldúoja kabaldai, kabaldai Ukm. 2. šlubuoti, raišti: Raišas kabaldúoja Sb. Visiškai arkliukas kabaldúoja ant trijų kojų Lnkv. 3. kabėti nukarus; kabant judėti, spardytis, makaruoti, maskatuoti: Akmuo prie virvės pririštas kabaldúo[ja] J. Bepig gyventi: keli kumpiai ant gryčios kabaldúoja Šmn. Užmušus varną reikia pririšti prie karties, ir tegul kabaldúoja, tai kitos bijos lįsti prie viščiokų ir dangčių nedraskis Ds. Pašauta zuikiui koja visai kabalduoja Škn. Važiuoji ir nematai, kad virvė iš ratų kabaldúoja Kp. Tu be reikalo kojom kabalduoji rš. | refl.: Jo automatas kabaldavosi ant kaklo vamzdžiu žemyn rš. 4. šuoliais, kabalda bėgti, liuoksėti, šuoliuoti: Kabaldavo ristele rš. Žiūrėkit, koks didelis vilkas kabaldúoja per pievas! Sv. 5. klibėti, judėti, krutėti: Mūsų širmei jau padkava kabaldúoja ant dešinės, reiks vesti į kalvę suvaržyti Jnšk. Kàbalduoja girnų klapatė, stiprios rankos sukama Krsn. Jo sunerta akėčia kabaldãvo iš pradžių, kol nepertaisiau Ds. Jie kabaldavo balnuose rš. Tu meluoji, net tau ausys kabalduoja Vb. \ kabalduoti; atkabalduoti; įkabalduoti; iškabalduoti; nukabalduoti; pakabalduoti; parkabalduoti