kabė reikšmė
Kas yra kabė? kabė̃ sf. (4) K, J, BŽ552, Kv, kãbė (2) Lp, Tv, Mrj; SD347, R195 1. kabliukas kam nors sukabinti ar prikabinti, sagutė, sagtis: Kabė̃ dedama į apikaklę apsiaustų ir kitų drabužių Skr. Kelių čia kãbių reiks į tas kelnes? Kair. Tikra kãbė, kur į sijonus siūna, į šniūrelkas Škn. Įsiūk kãbę: geriau laikys kaip guzikas Kt. Priešaky sermėgos buvo kabėm užsagstomos Mšk. Yra kiklikų, susegiojamų metalinėmis sagomis arba vielos kabėmis rš. Man nukrito diržo kabė, ir neberadau Pkr. Reikia kabę patraukti, ir parašiutas išsiskleis rš. (Augalo) kabė̃ BŽ438. Giesmių knygos ... visokeriopuose įrišimuose [ir su kabėms] prš. Ir padaryk penkiasdešimts kabes auksinas, kuriomis kaurai turi būti susegti (sukabinti) vienas antrop BB2Moz26,6. 2. BzBk28,305, LVII129 kablys kam nors pakabinti, gembė: Raktų kabė̃ KII161. 3. sulenktas vielos kabliukas klumpėms apkalti: Kabè prikalk odą prie medžiapadžio J.Jabl. Pridaryk kãbių, ba reiks medžiokai mušt Sn. Klumpes kabėm apkala Mrj. 4. prk. kabliukas, priežastis: Šitame reikale, man regis, ir yra viso ginčo kabė rš.