kablys reikšmė
Kas yra kablys? kablỹs sm. (4) [K], LVII130; SD230, R, MŽ343, M, 1. medinis arba geležinis kuolelis lenktu galu: Kad duos dalba į duris, kabliai ir atšoko A.Vien. Lenktas kaip kablỹs Ds. Kabliais sukabinu SD70. Skinant vaisius, šakoms prilenkti vartojamas kablys rš. | Gervės skrenda kabliù Ktk. Ties Paliūnų sodžiumi gervių kablys į šiaurę nukurksėjo rš. Daug pavasarių kabliais praskrisdavo žąsys rš. ^ Attiko kablys kotą B. 2. dvinagis įrankis mėšlui iš vežimo versti: Ir su šakėms bei kabliaĩs atbėkite greitai K.Donel. Pasiimk kãblį, ba neturėsi su kuo mėšlo išversti dirvoj Km. 3. įtaisas linų galvenoms šukuoti, nubraukti: Kabliaĩs linus šukuoja Kp. 4. vinių prikalinėta lentelė, rišama prie kojos pasispirti čiaužiant viena pačiūža: Kad tu raksì ir raksì kabliu, daugiau čiaužk viena koja Kp. 5. vąšas, gembė: Kablỹs suriestas ir į sieną įkaltas J. Virvę užkabink ant kãblio J. Mes kabiname rūbus ant kãblio Žsl. Kabink kepurę ant kãblio Paį. Kabink kepurę kabliñ Ds. Nekoks pamergys da tebuvo, kad pasodino po kabliù (paskutinėje vietoje, prie durų, kur būna įkaltas kablys) Kp. 6. prk. nosis: Ko nuleidai savo kablį? Šl. 7. SD94 žr. kabys 4. 8. ppr. pl. kojokai: Pasidariau baisiai gerus kabliùs, kad kai einu, tai sulig dangčiu (stogu) didumo Ktk. 9. prk. Antz medinis lenktas prietaisas tinklo virvei po ledu pagauti ir ištraukti. 10. įrankis virvėms vyti: Senelis virves veja su kabliaĩs Skp. 11. įrankis šienui pešti: Pridirbk kablį šienui pešt Skp. 12. įrankis linams iš markos traukti ar degėsiams ardyti: Kablys, kur linus traukia iš markos Nj. Užgesinę gaisrą dar ilgai nesiskirstė vyrai po namus, o su kabliais ir kibirais vaikštinėjo apie sudegusį svirną, vandeniu pilstė teberūkstančius sienojus ir, užkabinę juos kabliais, tęsė nuo gaisravietės toliau A.Vien. 13. prk. priekabė: Pradėjo kablių ieškoti rš. Norėk, tai vis kabliukų rasi Sdk. 14. scom. prk. menk. palinkęs, nerangus, apsileidęs žmogus: Kažin ko Jono tas kablys (duktė) ateina pas mus Upt. Baisus kablys iš jo, ale, žiūrėk, susrado sau porą Skdt. 15. scom. prk. priekabus žmogus: Šiandie tas kablys kuokinėj ir mane kabino, norėjo sumušt Ml. ◊ ant kabliùko sė́sti (sė́dėti) užimti paskutinę vietą jaunųjų palydoje: Žiūrėk, da nebus kuriai sėst ant kabliuko An. An kabliuko sėdi pamergė Kur.